Nesutarimai ėmė ryškėti vos prasidėjus Tarybos posėdžiui, Rusijos sušauktam Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios pasidalijimo klausimui aptarti. Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis paprieštaravo Tarybai pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos sprendimui leisti pasisakyti tik dviem pranešėjams, nors Maskva pageidavo, kad būtų pakviestas ir trečias – Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios arkivyskupas Gideonas.
Ukrainos vadovybė ėmėsi griežtų priemonių prieš Ukrainos Stačiatikių Bažnyčią dėl istorinių jos sąsajų su Rusų Stačiatikių Bažnyčia, kurios lyderis, patriarchas Kirilas, palaikė Rusijos prezidento Vladimiro Putino inicijuotą invaziją į Ukrainą.
Dėl to, kad riboja pranešėjų skaičių, D. Polianskis apkaltino Jungtinę Karalystę šališkumu, cenzūravimu ir kliūčių sudarymu.
Didžiosios Britanijos ambasadoriaus pavaduotojas Jamesas Kariuki į tai reaguodamas paaiškino, kad, atsižvelgdama į laiko stygių ir būtinybę surengti du Tarybos posėdžius, Jungtinė Karalystė pasiūlė kompromisinį variantą – trečiam Rusijos pranešėjui leido pateikti Tarybai pranešimą. Šitoks sprendimas, anot jo, tikrai nėra neracionalus.
D. Polianskio toks paaiškinimas nepatenkino, todėl J. Kariuki paragino balsuoti dėl Rusijos pageidavimo leisti arkivyskupui pasisakyti. Rusiją palaikė tik Kinija ir Brazilija, dar 12 Tarybos narių susilaikė.
Tarybos sprendimą neleisti arkivyskupui pasisakyti D. Polianskis pavadino akivaizdžiausiu pavyzdžiu, iliustruojančiu dvigubus standartus, taikomus interpretuojant žmogaus teises ir religijos laisvę.
D. Polianskis nurodė, kad protestuodama Rusija atsisako kalbėti Ukrainos sušauktame Tarybos posėdyje, kuriame numatyta aptarti į Odesą nukreiptas atakas.
Britų žvalgyba: Rusijos Juodosios jūros laivynas rengia blokadą
Maskvai sustabdžius tarptautinį susitarimą dėl grūdų eksporto, Rusijos Juodosios jūros laivynas dislokuojamas blokuoti Ukrainos uostus, teigia britų gynybos analitikai.
Moderni Rusijos korvetė „Sergejus Kotovas“ jau patruliuoja maršrute tarp Bosforo sąsiaurio ir Ukrainos Odesos uostamiesčio, trečiadienį skelbta kasdienėje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje apie karą Ukrainoje.
Britų pranešime sakoma, kad „yra reali galimybė“, jog bus siekiama „perimti komercinius laivus, kurie, Rusijos manymu, plauks į Ukrainą“.
Nepaisydama aštrios tarptautinės kritikos, Rusija praėjusią savaitę leido nustoti galioti tarptautiniam susitarimui dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos. Susitarimas buvo sudarytas siekiant garantuoti, kad grūdai iš karo draskomo regiono būtų tiekiami nuo jų priklausomoms šalims. Pagal susitarimo sąlygas Ukrainos grūdai buvo eksportuojami per Juodąją jūrą ir Turkijos Bosforo sąsiaurį. Dabar baiminamasi, kad badas skurdesnėse šalyse taps dar didesnis.
Britų žvalgybos manymu, pasibaigus susitarimui dėl grūdų eksporto padidėjo galimybė, kad ginkluotas konfliktas Juodosios jūros regione taps intensyvesnis ir didesnio masto.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly antradienį perspėjo, kad „Jungtinė Karalystė mano, jog Rusija gali eskaluoti savo kampaniją, siekdama sunaikinti Ukrainos maisto eksportą taikydamasi į civilius laivus Juodojoje jūroje“.
