„Uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių savavališki ir diskriminacinio pobūdžio sulaikymai... gali būti laikomi tarptautiniais nusikaltimais, o ypač nusikaltimais žmogiškumui“, – pažymima ataskaitoje. Joje daroma išvada, kad 2017–2019 m. ir galimai vėliau Sindziange iš žmonių buvo atimamos jų pagrindinės teisės.
Pasak žmogaus teisių gynimo organizacijų, Sindziango regione šimtai tūkstančių uigūrų ir kitų mažumos grupių narių buvo suvaryti į priverstines „perauklėjimo“ stovyklas. Pekinas šiuos kaltinimus atmeta ir juos vadina melu.
Ši OHCHR ataskaita turėjo būti paskelbta dar pernai, tačiau biuro vadovei Michelle Bachelet teko atidėti dokumento publikavimą, nes ji ilgai derėjosi su Kinija dėl galimybės atvykti į šalį. Galiausiai M. Bachelet gavo atitinkamą leidimą ir birželį apsilankė Sindziange. Jai buvo leista atvykti į regioną ir ten veikti savo pačios biuro nustatytomis sąlygomis, pagal kurias M. Bachelet galėjo vykti į norimas vietas ir kalbėtis su žmonėmis be Kinijos pareigūnų priežiūros.
Tačiau baigiantis vizitui M. Bachelet susilaikė nuo kritikos Kinijos vyriausybės veiksmams regione ir dėl to sulaukė aršios tarptautinės kritikos.
M. Bachelet dėl šios ataskaitos patyrė itin daug spaudimo. Praėjusią savaitę ji pareiškė gavusi 40 šalių vyriausybių laišką, raginantį ją neviešinti atitinkamo dokumento.
Ataskaita buvo paskelbta likus vos 10 minučių iki M. Bachelet kadencijos OHCHR vadovės poste pabaigos. Ji šias pareigas ėjo nuo 2018 m., tačiau nusprendė nesiekti antros kadencijos. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas nėra įvardijęs galimo jos įpėdinio.
