„Žmogaus teisių padėtis Rusijos Federacijoje labai pablogėjo nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo invazija į Ukrainą“, – savo pirmojoje ataskaitoje teigė JT specialioji pranešėja Mariana Katzarova.
Jos teigimu, dramatiškas pablogėjimas įvyko po to, kai „pastaruosius du dešimtmečius padėtis ir taip nuolat blogėjo, iš dalies dėl dviejų karų Čečėnijoje, pasibaigusių 2009 metais, palikimo“.
M. Katzarova, kuri pernai balandį tapo pirmąja JT Žmogaus teisių tarybos paskirta žmogaus teisių padėties Rusijoje stebėtoja, sakė, kad Rusijos valdžios institucijos „smarkiai apribojo asociacijų, taikių susirinkimų ir saviraiškos laisves tiek internete, tiek ne internete“.
Jos taip pat „iš esmės pakirto teismų nepriklausomumą ir teisingo teismo garantijas“, – sakė ji, pridurdama, kad „prieš kitaip manančius asmenis despotiškai taikomos įvairios administracinės sankcijos, o prieš taikius protestuotojus naudojama jėga“.
„Tiek pastaruoju metu paskelbtų baudžiamųjų nuosprendžių griežtumas, tiek asmenų, nuteistų dėl politinio pobūdžio kaltinimų, skaičius išaugo“, – teigiama ataskaitoje.
M. Katzarova, kurios įgaliojimai buvo patvirtinti prieš metus vykusiame istoriniame Žmogaus teisių tarybos balsavime, teigė, kad ji dokumentavo, kaip pastaruoju metu teisės aktais įvesti apribojimai buvo naudojami „pilietinei visuomenei užčiaupti“.
„Dažnai smurtinis šių įstatymų vykdymas lėmė sistemingą susidorojimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, dėl to išnyko pilietinės laisvės ir nepriklausoma žiniasklaida, – rašė ji. – Tai lėmė masinius nepagrįstus žmogaus teisių gynėjų, taikių antikarinių aktyvistų, žurnalistų, kultūros veikėjų, mažumų atstovų ir visų asmenų, pasisakančių prieš Rusijos Federacijos karą Ukrainoje, sulaikymus, suėmimus ir persekiojimą“.
Ekspertė, kuri vėliau šią savaitę turi pateikti savo ataskaitą JT žmogaus teisių tarybai, taip pat aprašė, kaip moterys, ypač žmogaus teisių gynėjos, aktyvistės ar žurnalistės, „patiria specifinį smurtą, žeminimą ir bauginimą dėl lyties“.
„Dėl nuolatinių kankinimų ir netinkamo elgesio, įskaitant seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, kyla pavojus sulaikytų žmonių gyvybei, – teigė M. Katzarova, pabrėždama, kad „nebaudžiamumo aplinka, įstatymų pakeitimų nenuspėjamumas ir dviprasmiškumas“ daug rusų privertė pasitraukti į užsienį.
