1953 m., kai diktatorius susirgo, vienas iš jo gydytojų buvo Aleksandras Miasnikovas. Iki šiol neviešintuose dienoraščiuose jis rašo, kad J. Stalinas sirgo smegenų liga, kuri galėjo paveikti jo mąstymą.
„Atlikus skrodimą ir nustačius smegenų aterosklerozę, kilo klausimas – kiek ši liga (kuri akivaizdžiai vystėsi daugelį metų) paveikė J. Stalino sveikatą, charakterį ir elgesį. Gali būti, kad J. Stalinas nebeskyrė, kas yra gera ir bloga, sveika ir pavojinga, leistina ir neleistina, draugiška ir priešiška. Charakterio savybės gali stipriai išryškėti, tad įtarus žmogus gali tapti paranojiku“, – rašoma gydytojo dienoraštyje.
Šią savaitę taip pat paviešintos ištraukos iš Lavrentijaus Berijos, vieno iš kraugeriškiausių J. Stalino aplinkos žmonių, dienoraščių. L. Berijos dienoraščius išleido prieštaringos reputacijos leidykla, anksčiau išleidusi knygų apie J. Stalino nusikaltimus. Tiesa, nėra įrodymų, kad ši medžiaga autentiška. Jei visgi paaiškėtų dienoraščių autentiškumas, jie būtų neįkainojama vertybė istorikams bei padėtų perprasti L. Berijos mąstymą bei suprasti, kaip veikė sovietų hierarchija.
L. Berijos dienoraščiuose J. Stalinas vadinamas slapyvardžiu Koba, tekste gausu keiksmažodžių. L. Berija pradėjo rašyti dienoraštį 1938 m., kai J. Stalinas pasikvietė jį iš Gruzijos į Maskvą dirbti NKVD viršininko Nikolajaus Ježovo padėjėju. NKVD ką tik buvo atlikusi vadinamąjį valymą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių sovietų piliečių.
N. Ježovas nusišovė 1940 m., tada L. Berija perėmė vadovavimą NKVD ir tapo vienu iš patikimiausių J. Stalino žmonių. L. Berija garsėjo ir kaip seksualinis iškrypėlis – jis grobdavo moteris Maskvos gatvėse, nusigabendavo jas į savo namus ir prievartaudavo.