Respublikonai šį kartą sunkiai rinkosi kandidatą į prezidentus. Reikėjo rasti tokį, kuris galėtų populiarumu pralenkti charizmatiškąjį B.Obamą, buvusį Čikagos universiteto teisės dėstytoją. Galiausiai kandidatu buvo iššrinktas Mittas Romney, milijonierius verslininkas, turtingosios Amerikos atstovas. Respublikonų kandidatas pasirodė galintis varžytis su B.Obama žavesio lenktynėse, tačiau iki šiol niekas dorai nežinojo, kokia būtų jo ekonominė politika.
Ekonomikos, mokesčių problemos ir jų sprendimas – tai svarbiausia tema kone per visus Vakarų valstybių rinkimus – nuo prezidento ar mero iki seniūno. JAV rinkimuose „statymai“ yra nepalyginti didesni, reikia nuspręsti, kas vadovaus didžiausiai pasaulio ekonomikai. O jos vidinės problemos šiuo metu kaip niekad sunkios. Praūžus 2008–2009 metų finansų krizei, šalis vis dar kapanojasi iš ekonominio nuosmukio.
Nedarbo lygis JAV jau kelerius metus laikosi apie 8–9 procentus (to nebuvo jau trisdešimt metų), ūkio augimas yra beveik sustojęs. Tiesa, vienas ekonomikos rodiklis nesustabdomai auga. Tai valstybės skola, kuri šiuo metu siekia šešiolika trilijonų dolerių (tiek pat kiek ir bendras valstybės BVP). JAV visuomenė pamažu sensta, dėl to reikia daugiau valstybės išlaidų sveikatos apsaugai ir įvairioms socialinėms garantijoms (nors jų JAV ir nėra tiek, kiek Europos Sąjungos valstybėse).
Akivaizdu, kad naujam JAV prezidentui teks gerokai ir kryptingai padirbėti norint išspręsti bent dalį visų šių ekonominių klausimų. Kitaip negu kolegos opozicijos politikai Lietuvoje, JAV respublikonai nekaltina valdančiųjų demokratų už pasaulinę finansų krizę ir už visus po jos užgriuvusius ekonomikos sunkumus.
Respublikonai, remdamiesi faktais apie stagnuojantį ūkį, kaltina demokratus, esą jie netinkamai atkuria sušlubavusią JAV ekonomiką.
Pagrindiniu kaltintoju pasirinktas Mitto Romney rinkimų partneris, kandidatas į viceprezidentus, Paulas Ryanas. Jaunas, gabus, atletiškas, visada gerai nusiteikęs ir charizmatiškas, katalikas P.Ryanas dirba JAV Atstovų rūmų biudžeto komiteto pirmininku. Būtent jis 2011-aisiais parengė kontroversišką taupymo projektą, kuriuo siekiama sumažinti milžinišką ir vis tebeaugančią valstybės skolą. Projektu iš esmės reformuojama JAV mokesčių sistema ir sumažinamos JAV viešojo sektoriaus išlaidos.
Siūloma mokesčius reformuoti taip, kad mokesčiai privačiam verslui sumažėtų ir suvienodėtų, būtų panaikintos įvairios mokesčių nemokėjimo išimtys, kuriomis naudojasi daugybė JAV įmonių. O viešąjį sektorių siūloma apkarpyti, pirmiausia sumažinant valstybės finansinę paramą socialinei sveikatos apsaugos programai „MediCare“, taip pat apkarpant išlaidas švietimo ir kitose srityse. Demokratų ir respublikonų nuomonės dėl valstybės vaidmens programoje „Medicare“ kardinaliai skiriasi. B.Obama mano, kad valstybė ir toliau turi ją kaip anksčiau finansuoti, o P.Ryanas teigia, kad „Medicare“ būtina iš dalies privatizuoti. B.Obama mano, kad „Medicare“ privatizavimas atims iš daugybės senjorų būtiną pagalbą, o M.Romney kalba, kad tik konkurencija rinkoje leis veiksmingai naudoti milžiniškas „Medicare“ skiriamas lėšas. Būtent sveikatos ir socialinio aprūpinimo sistemos, o ne gynybos išlaidos JAV biudžetui kainuoja daugiausiai. Į šias sritis ir yra nukreiptas P.Ryano valstybės pinigų taupymo planas. P.Ryanas kritikuoja B.Obamą už tai, kad jo vadovaujama vyriausybė nesumažino nedarbo šalyje ir nesugebėjo suvaldyti augančios valstybės skolos, taip pat išjudinti ekonomikos.
Skiriasi kandidatų į JAV prezidentus nuomonės dėl tarptautinės politikos, visų pirma bendraujant su Rusija. Barackas Obama prieš kelerius metus yra inicijavęs su ja „santykių perkrovimą“, siekdamas labiau suartėti ir pataisyti pašlijusius santykius. M.Romney retorika Rusijos atžvilgiu yra visiškai priešinga. Tęsdamas respublikonų tradicijas, jis vaizduoja Rusiją kaip pagrindinę JAV geopolitikos varžovę ir siūlo su ja kalbėtis griežtai.
Esant tokiai ekonominei padėčiai, respublikonams lengva kritikuoti valdančiuosius demokratus. Tačiau negalima pamiršti ir to, kad būtent per pastarojo respublikonų prezidento George’o W.Busho dvi kadencijas JAV valstybės skola augo nesustabdomai. G.W.Bushas stipriai sumažino mokesčius, bet neužtikrino atsvaros – alternatyvaus pajamų šaltinio. O ir pats P.Ryano planas yra ganėtinai rizikingas.
Be abejo, JAV mokesčių sistemą reikia reformuoti, tačiau pats reformavimo būdas gali sukelti nemažų problemų. Sumažinant ir suvienodinant mokesčius verslui tikimasi priversti juos mokėti tam tikras įmones, kurioms anksčiau įvairios išimtys leido nemokėti mokesčių arba mokėti juos labai mažus. Tačiau garantijų, kad jos ims tą daryti, nėra. Nemažai jų gali tiesiog bankrutuoti, nesugebėjusios prisitaikyti prie staiga pakitusios mokestinės politikos, o kitos – pasitraukti į šešėlį ir toliau mokesčių nemokėti. Esant tokiai padėčiai valstybės skola gali dar labiau padidėti. Demokratai kelia klausimą, kas atsitiks su JAV socialinio aprūpinimo ir švietimo sistema? Ar būtina mažinti išlaidas švietimui, ar yra kitų būdų sutaupyti pinigų? Juk pinigų, skirtų valstybės švietimo sistemai, sumažinimas gali turėti labai skaudžių ilgalaikių padarinių.
Šie klausimai kamuoja ne vieną neapsisprendusį, už ką balsuoti, amerikietį. B.Obamą palaiko JAV pakrančių valstijos ir šalies Šiaurės Rytai, o M.Romney remia tradiciškai „respublikoniškos“ pietų valstijos. Aišku, kad dėl griežtų M.Romney porininko siūlomų ekonomikos gaivinimo planų jis rizikuoja nepritraukti senyvo amžiaus gyventojų. Demokratai stengsis pavaizduoti M.Romney ir kaip vadinamųjų „paprastų“ žmonių priešą, milijonierių, bandantį padėti verslininkams „paprastų žmonių sąskaita“. Tačiau respublikonai turės ir didelę, permainų trokštančiųjų gerbėjų armiją. Apklausos prieš rinkimus rodo, kad tokių yra nemažai. Palankumo skirtumas tarp B.Obamos ir M.Romney tampa vis mažesnis, o didžiausios pasaulio ekonomikos Generalinio Direktoriaus rinkimų kampanija – vis įdomesnė ir mažiau nuspėjama.