Nors jo politikavimo stilius ir nelaikomas išskirtiniu ar unikaliu, buvęs JAV viceprezidentas savo dabartines idėjas neretai formuoja kliaudamasis skaudžia praeities patirtimi.

1972 metais, likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų, trisdešimtmetė Neilia Baiden ir trylikos mėnesių poros dukra Naomi žuvo per tragišką avariją – į pirkti Kalėdų eglės važiavusios šeimos automobilį rėžėsi vilkikas.

Laimei, tragediją išgyveno du būsimojo prezidento sūnus Josephas Beau Bidenas III ir Robertas Hunteris Bidenas.

Praėjus daugiau nei keturiasdešimčiai metų Beau pasiglemžė smegenų vėžys.

Beau Bidenas, Joe Bidenas

Pirmoji J. Bideno žmona Neilia, mergautine pavarde Hunter, gimė 1942 metų liepos 28 dieną Niujorko valstijos Skaneateles mieste, pasiturinčioje sėkmingų verslininkų šeimoje. 1960 metais ji baigė Penn Hall parengiamąją mokyklą. Mergaitė ne tik puikiai mokėsi, bet ir aktyviai dalyvavo užklasinėse veiklose, domėjosi sportu, ypač plaukimu ir ledo rituliu, buvo „Penntonian“ laikraščio fotoredaktorė, mokyklos Tarptautinių santykių klubo viceprezidentė, o vėliau ir prezidentė, teigiama mokyklos dokumentuose.

1963 metais Neilia, jau studijuodama Sirakūzų universitete, per pavasario atostogas susipažino su studentu iš Delavero universiteto J. Bidenu.

Būsimos žmonos motinos paklaustas apie ateities planus, jaunuolis nedaugžodžiavo: „Būsiu prezidentas“. Delavero universitete įgijęs bakalauro laipsnį, J. Bidenas persikėlė į JAV Sirakūzų miestą studijuoti teisės. Ten Neilia apsigynė anglų kalbos magistro laipsnį ir pradėjo mokyti specialiųjų poreikių moksleivius.

Pora susituokė 1966 metų rugpjūčio 27 dieną, kai būsimasis prezidentas dar krimto teisės mokslus. J. Bidenas yra sakęs, kad studijos jam kainavo nemažai pastangų. Po studijų jauna šeima persikėlė į Vašingtono priemiesčius, kur J. Bidenas praktikavo teisę, prisijungė prie Njū Kastlo apygardos tarybos veiklos.

Joe Bidenas su sūnumis ir pirmąja žmona Neilia Biden (viduryje)

Pirmoji ir vienintelė poros dukra Naomi gimė 1971 metų lapkričio 8 dieną, šeima susilaukė ir dviejų sūnų – Beau ir Hunterio. Po metų J. Bidenas metė iššūkį respublikonui J Calebui Boggsui dėl Delavero senatoriaus posto.

Neilia tapo artimiausia vyro patarėja ir jo rinkimų kampanijos „smegenys“.

Šeima visoje valstijoje aktyviai vykdė rinkimų kampaniją, sėkmingai supriešino nebeaktualius tuometinio naujos kadencijos siekiančio respublikono prioritetus su jų siūlomu gaivaus oro gūsiu, neabejotinai patikusiu jaunesniems rinkėjams, besipriešinusiems Vietnamo karui ir kovojusiems už pilietinių teisių judėjimą. Be to, tai buvo pirmasis kartas, kai rinkimuose savo balsą galėjo atiduoti vos aštuoniolikos sulaukę asmenys.

Ambicingas trisdešimtmetis politikas 1972 metų lapkritį šventė pirmąją tokios svarbos politinę pergalę. Po mėnesio Neilia paklausė savo sutuoktinio: „O kas bus toliau, Joey? Viskas pernelyg gerai“, rašo „The News Journal“.

Likus vos savaitei iki Kalėdų, senatoriumi išrinktasis J. Bidenas viešėjo Vašingtone, kur rinkosi personalą savo administracijai. Tarsi perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia – avarijoje žuvo jo žmona ir dukra.

Po to skambučio „mano pasaulis amžiams pasikeitė“, sakydamas kalbą Jeilio universiteto studentams yra akcentavęs J. Bidenas.

Policija išsiaiškino, kad avarija įvyko dėl Neilios kaltės – ji netyčia išvažiavo į vilkiko kelią ir nepastebėjo, kaip jis artinasi. Į avarijos aukų atminimui skirtą ceremoniją tuomet susirinko per 1200 žmonių.

2017 metais savo knygoje „Promise Me, Dad“ J. Bidenas rašo, kad „iš pradžių skausmas atrodė nepakeliamas, prireikė labai daug laiko, kol prasidėjo gijimo procesas, tačiau man pavyko nepalūžti. Ištvėriau, man labai padėjo palaikymas, pasisekė rekonstruoti tiek savo gyvenimą, tiek savo šeimą“.

Priesaiką J. Bidenas davė prie sūnų lovų ligoninėje, kur jie sveiko po avarijos. Žmonai buvo patikėta organizuoti jo administracijos darbą, tačiau lemtingu gyvenimo etapu politikas liko be sutuoktinės palaikymo.

Jeilio studentams J. Bidenas sakė: „Prisimenu, kaip į mane išvykstant iš ligoninės žiūrėjo mano motina, nuostabi moteris. Ji man sakė: „Joey, iš visų tų siaubingų tau tekusių dalykų išeis šis tas gero, tik reikia akylai žiūrėti“.

Darbininkiškos šaknys

Josephas Robinette'as Bidenas jaunesnysis gimė ir augo gana nepasiturinčioje airių katalikų šeimoje Skrantone, Pensilvanijoje. Jo tėvas buvo automobilių pardavėjas.

Vaikystėje jis smarkiai mikčiojo ir dėl to buvo tapęs žiaurių patyčių taikiniu.

Tačiau jam pavyko įveikti šį kalbos sutrikimą atkakliai prieš veidrodį deklamuojant eilėraščius.

„Tai leido man pažvelgti į kitų žmonių skausmą, kitų žmonių kančias“, – sakė jis kalbėdamas Amerikos mikčiojimo institute 2016 metais.

Pirmą kartą į Senatą J. Bidenas pateko 1972-aisiais, būdamas 29 metų.

Po žmonos netekties jis ilgus metus kas dieną traukiniu važinėdavo į Vašingtoną ir atgal, kad vakarais galėtų pabūti su savo vaikais, o nuo 1977 metų – ir su antrąja žmona Jill.

Tragedija išmušė J. Bideną iš vėžių, tad jis atsisakė dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau praėjus ketveriems metams – vėl sugrįžo.

Aštuonerius metus išdirbęs viceprezidento poste J. Bidenas užsirekomendavo kaip pagrindinis Baracko Obamos pavaduotojas. Pastarasis jį yra pavadinęs „laiminguoju Amerikos kovotoju“.

2012 žlugus deryboms, kaip išvengti fiskalinės krizės, būtent J. Bidenas viską sustatė į savo vietas.

J. Bidenas sureagavo ir į šaudynes vienoje Konektikuto mokykloje, per kurias žuvo 20 vaikų.

Būdamas viceprezidentu jis dalyvavo sprendžiant užsienio politikos krizes Ukrainoje ir Irake, prisidėjo prie gėjų teisių gynimo, viešai palaikydamas tos pačios lyties asmenų santuokas.

Didelę patirtį J. Bidenas sukaupė dirbamas Kapitolijuje. Senate jis 36 metus atstovavo nedidelei Delavero valstijai.

Net būdamas iš pažiūros stiprus ir sveikas J. Bidenas pripažino, kad amžius yra „teisėtas“ reikalavimas, kuris gali būti iškeltas prezidentui per medicininę apžiūrą.

J. Bidenas garsėja kaip šilta asmenybė, nors neišvengė viešų netaktiškų pasisakymų. Jis – kaip ir D. Trumpas – nėra plunksnos meistras, ir yra turėjęs problemų dėl savo daugžodžiavimo.

2007 metais jis pateko į nepatogią padėtį, pavadinęs B. Obamą pirmuoju „ryškiu, šviesiu ir švariu“ afroamerikiečių kandidatu.