Čia mūšių būta ir ketvirtadienį. Per juos vienas azerbaidžanietis karys žuvo, o sužeisti dar keturi Armėnijos kariškiai. Remiantis ministerijos pranešimu, per naujausius susirėmimus du Armėnijos kariai patyrė sužeidimų. Vieno kariškio būklė esą yra kritinė. Ministerija apkaltino Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas pažeidus paliaubas „Sotko kryptimi pasitelkiant dronus“.
Apie tai pranešta prieš sekmadienį numatomas Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo derybas dėl taikos tarp abiejų šalių. Pokalbiams vadovaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis.
N. Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną siekiu sužlugdyti Briuselyje vyksiančias diskusijas ir perspėjo, kad esama tik nedidelės tikimybės, jog per susitikimą bus pasirašytas bendras su Azerbaidžanu taikos susitarimas. Pasak ministro pirmininko, susitarimo projektas „vis dar yra labai preliminariame etape ir dar pernelyg anksti kalbėti apie pasirašymą“.
Armėnija ir Azerbaidžanas laikomi aršiais priešais. Abi šalys yra įsivėlusios į jau kelis dešimtmečius besitęsiantį teritorinį konfliktą dėl Kalnų Karabacho regiono. Baku ir Jerevanas dėl jo yra kariavę du karus.
ES diplomatinių pastangų imasi po to, kai anksčiau šį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Vašingtone surengė Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrų derybas. Vakarai intensyvina tarpininkavimą silpstant Rusijos, kaip tarpininkės, įtakai. Armėnija įprastai kliaunasi Rusija kaip savo saugumo garante, tačiau Jerevanas reiškia vis didesnį susierzinimą – šalis yra apkaltinusi Maskvą negebėjimu atlikti savo taikos palaikymo vaidmens, kai Azerbaidžano aktyvistai užblokavo vienintelį Armėniją su Kalnų Karabachu jungiantį sausumos kelią.
