Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nesiekia užimti visos Ukrainos, bet nori atplėšti teritoriją tarp Rusijos sienos ir Krymo pusiasalio, aneksuoto praėjusiais metais, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakė J.Clapperis įstatymų leidėjams.
„Jis nori viso darinio, sudaryto iš dviejų sričių Rytų Ukrainoje, kuris apimtų sausumos tiltą į Krymą ir galbūt uostą – konkrečiai, Mariupolyje“, – aiškino J.Clapperis.
„Nemanome, kad Mariupolio puolimas bus surengtas artimiausiu laiku. Manau, kad jie lauks iki pavasario, prieš pradėdami ataką“,– pridūrė jis.
Nuo vasario 15-osios, kai įsigaliojo Europos lyderiams tarpininkaujant sudarytos paliaubos, separatistai užėmė Debalcevės miestą – geležinkelio jungtį tarp pagrindinių separatistų tvirtovių Donecko ir Luhansko. Taip pat pranešama, kad jie telkia savo pajėgas netoli Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio.
J.Clapperis taip pat sakė, kad pritaria raginimams pasiųsti ginklų Ukrainos vyriausybės pajėgoms, bet pabrėžė, kad tai yra jo „asmeninė nuomonė“, kurią nebūtinai palaiko JAV žvalgybos agentūros.
JAV prezidentas Barackas Obama svarsto galimybę pasiųsti ukrainiečiams sunkiosios ginkluotės, tačiau dar nepaskelbė savo galutinio sprendimo. Nemažai JAV sąjungininkių Europoje perspėja, kad toks žingsnis paskatintų konflikto eskalaciją, bet neužkirstų Rusijai kelio pasiekti savo tikslų.
JAV žvalgybos agentūros įsitikinusios, kad Kijevo apginklavimas „iššauktų Putino ir rusų neigiamą reakciją“, taip pat veikiausiai paskatintų Maskvą pasiųsti dar pažangesnių ginklų sukilėliams, sakė J.Clapperis.
Tame pačiame posėdyje kalbėjęs karinės žvalgybos vadovas generolas leitenantas Vincentas Stewartas atsisakė pateikti savo asmeninę nuomonę šiuo klausimu.
Tačiau jis sakė, kad Gynybos žvalgybos agentūra padarė išvadą, kad letalinės pagalbos nebūtų įmanoma pristatyti pakankamai greitai, todėl jos nebūtų spėta panaudoti atremiant prorusiškas pajėgas. Be to, tos ginkluotės siuntos „nepakeistų karinių jėgų santykio“.