Visi įtariamieji, tarp jų ir keturi Rusijos piliečiai, atsisakė pripažinti kaltę. Apie tai „RIA Novosti“ pranešė advokatas Aleksejus Tarasovas. Teisme paaiškėjo, kad pagrindinis asmuo byloje – Aleksandras Fiščenka tarybiniais laikais dirbo karinėje žvalgyboje.
Teismo posėdyje paaiškėjo, kad devintą dešimtmetį A. Fiščenka dirbo karinės žvalgybos padalinyje Berlyne. Pats rusas užklausoje dėl persikėlimo į JAV teigė, kad kariuomenėje netarnavo.
Pažymėtina, kad devinto dešimtmečio viduryje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR) teritorinės žvalgybos padalinyje, eidamas Drezdeno TSSR ir VDR draugystės namų direktoriaus pareigas, kurios buvo priedanga, dirbo ir KGB darbuotojas Vladimiras Putinas.
Amerikiečių tyrėjų duomenimis, A. Fiščenka gimė Kazachstane, baigė Leningrado (dabartinis Sankt Peterburgas) elektrotechnikos institutą. 1994 m. jis išvyko į JAV ir pradėjo dirbti elektronikos prekių parduotuvėje. 2003 m. gavo Amerikos pilietybę.
1998 m. A. Fiščenka įkūrė bendrovę „Arc Electronics“, kuri, prokurorų teigimu, neteisėtai tiekė Rusijai įvairią aukštųjų technologijų įrangą.
Ketvirtadienį JAV Valstybės departamentas paskelbė 165 bendrovių ir fizinių asmenų iš kelių valstybių sąrašą. Sąraše esančios bendrovės ir fiziniai asmenys yra „Arc Electronics“ kontragentai. Amerikos valdžios sprendimų, JAV bendrovėms uždrausta su jais turėti verslo reikalų.
DELFI primena, kad Rusijos diplomatai ir saugumo vadovai ketvirtadienį neigė siunčiantys savo šnipus į Jungtines Valstijas pirkti aukštųjų technologijų elektronikos komponentų ir sprogdiklių, prisidengiant civilinės prekybos kontraktais.
Jungtinės Valstijos trečiadienį atskleidė detalių apie 11 narių turėjusį šnipų tinklą, kuriam priklausė buvusių sovietinių šalių piliečiai. Kaip teigiama, jie klastojo dokumentus, kad įsigytų pažangios įrangos, kurios Rusija dar negali pasigaminti arba gamina nepakankamai.
Šių asmenų areštas tapo dar vienu svarbiu pasiekimu JAV kontržvalgybos agentūrai, kurios veikla sukėlė apmaudą Rusijai ir dar labiau pablogino abiejų šalių santykius, pradėjusius blogėti dar iki šių metų gegužės, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas grįžo į Kremlių istorinei trečiai kadencijai.