"Strateginiu požiūriu Kinija yra kryžkelėje", - rašoma dokumente. Kol kas neaišku, ar šalis taikiai integruosis į pasaulio bendriją, ar taps dominuojančia jėga su augančia įtakos sfera, ar ilgainiui labiau koncentruosis į save pačią.
Kinijos duomenimis, jos gynybinis biudžetas šiais metais padidėjo 12,6 proc. iki 29,9 milijardo dolerių. Tačiau Pentagonas mano, kad suma yra trigubai didesnė. Tokiu atveju Kinijos gynybos biudžetas būtų trečias pagal dydį po JAV ir Rusijos. Pentagonas gynybai skiria per 400 milijardų dolerių.
Anot ataskaitos, Kinija daug savo ginkluotės yra sutelkusi prie Taivano. Pekinas laiko salą atsiskyrimo siekiančia provincija ir oficialiai vykdo taikaus suvienijimo politiką. "Kinija ir toliau savo moderniausias sistemas dislokuoja regionuose tiesiai prieš Taivaną", - teigiama pranešime. Be kita ko, čia dislokuota nuo 650 iki 730 trumpojo nuotolio raketų. Kasmet arsenalą papildo 100 naujų raketų.
Iš viso Taivano pakrantėje yra 375 tūkst. kareivių, kurie nuolat aprūpinami naujais tankais ir šarvuočiais. Liaudies armiją po planuojamo sumažinimo iki šių metų pabaigos sudarys 2,3 milijono vyrų. Jei priskaičiuotume paramilitaristinę policiją ir rezervistus, šis skaičius siektų 3,2 milijono.