Šis pareiškimas nuskambėjo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui anksčiau šią savaitę susitikus su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir aptarus glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje perspektyvas, įskaitant galimybes Ankarai įsigyti karinių lėktuvų ir, galbūt, povandeninių laivų.
Turkija yra NATO narė, bet 2017 metais nepaisė JAV perspėjimų ir įsigijo iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemų S-400. Vakarų karinis aljansas baiminasi, kad šis sandoris atvers Rusijai galimybę ištirti savo sistemos pajėgumus nusitaikyti į JAV ir Vakarų Europos šalių naudojamus orlaivius.
„Kiekvienu lygiu ir kiekviena proga raginome Turkiją nepasilikti sistemos S-400 ir susilaikyti nuo bet kokios papildomos rusiškos karinės technikos pirkimo“, – žurnalistams sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman kai buvo paklausta apie R. T. Erdogano susitikimą su V. Putinu Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.
„Toliau aiškiai tai sakome Turkijai, taip pat kokios bus pasekmės, jeigu jie toliau judės šia kryptimi“, – per vizitą Šveicarijoje sakė W. Sherman.
Ji pakartojo, kad S-400 „nesuderinama su NATO sistemomis ir negali su jomis veikti“.
Reaguodamos į S-400 įsigijimą Jungtinės Valstijos pašalino Turkiją iš modernių naikintuvų F-35 programos, kurioje dalyvavo kelios turkų įmonės. Pagal šią programą Ankara tikėjosi gauti iki 100 šių radarais sunkiai susekamų lėktuvų ir tiekti jų gamybai reikalingas detales.
Tačiau W. Sherman penktadienį pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos vertina ryšius su Turkija, atkreipė šios šalies svarbų vaidmenį priimant milijonus sirų pabėgėlių ir pasiūlymą padėti atstatyti Kabulo tarptautinį oro uostą.
„Turkija kai kada būna iššūkis. Esu tikra, jiems Jungtinės Valstijos ir kartais būna iššūkis. Tačiau jie yra vertinami NATO sąjungininkai“, – pažymėjo W. Sherman.
R. T. Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad jo ryšių su JAV prezidentu Joe Bidenu „pradžia nebuvo gera“. Pastarasis prieš ateidamas į valdžią vadino Turkijos lyderį autokratu ir reiškė paramą šalies opozicijai.