aA
Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos suskaičiavo, kad joms reikia beveik 25 proc. padidinti savo kovinių eskadrilių skaičių: tik tada šalis galėtų dalyvauti didelio masto kare su kita supervalstybe, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. Tokie skaičiavimai signalizuoja apie potencialią didžiausią Amerikos karinių oro pajėgų plėtrą nuo Šaltojo karo laikų, rašo „Foreign Policy“.
© AFP / Scanpix

Oro pajėgų sekretorė Heather Wilson teigia, kad oro pajėgos nori iki maždaug 2025–2030 metų savo kovinių eskadrilių skaičių padidinti nuo dabar turimų 312 iki 386. Toks pokytis būtų tik dalis gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso plano dėmesį nuo kovos su terorizmu Artimuosiuose Rytuose nukreipti į potencialius konfliktus su to paties lygmens konkurentais.

Tokį strateginį planą H. Wilson pristatė neseniai sakydama kalbą Karinių oro pajėgų asociacijos kasmetinėje Oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės konferencijoje Merilendo valstijoje. „Foreign Policy“ gavo išskirtinių detalių apie papildomų 74 kovinių eskadrilių sudėtį.

Pastaruosius kelis dešimtmečius Rusija ir Kinija analizavo Amerikos karinę strategiją ir investavo į būdus, kaip sumažinti šalies pranašumą, teigia oro pajėgų štabo viršininkas generolas Davidas Goldfeinas. Nauja pajėgų struktūra siekiama neutralizuoti naujus Rusijos ir Kinijos kuriamus gynybinius ir kovinius pajėgumus, tokius kaip tolimojo nuotolio lėktuvai ir branduoliniai ginklai, sakė jis.

„Mes, kliaudamiesi tiksliausiais mūsų karinio štabo ir žvalgybos agentūrų įvertinimais, kokia kryptimi eina mūsų priešininkai, privalome pasirūpinti, kaip išlaikyti pranašumą“, – sakė generolas.

Pagal planą Karinės oro pajėgos pasipildys dešimtimis tūkstančių lakūnų ir moderniais lėktuvais bei kitais pajėgumais. Visa tai JAV mokesčių mokėtojams ateinantį dešimtmetį kainuos dešimtis milijardų dolerių, jei ne daugiau.

Pareigūnai vengia įvardinti tikslią sumą, tačiau sako, kad bus įsigyjama daugiau bombonešių, degalų papildymo lėktuvų, naikintuvų ir bepiločių skraidyklių, taip pat desanto, žvalgybos, stebėsenos ir specialių operacijų lėktuvų. Be to, karinės oro pajėgos suformuos didesnį skaičių kovinių eskadrilių, kurios veiks kosmoso ir kibernetinio saugumo srityse. Didinant bendrą lėktuvų skaičių, taip pat numatoma suformuoti naują lengvų atakos lėktuvų parką, kuris, kaip manoma, taps pigesniu būdu kovoti su teroristais Artimuosiuose Rytuose.

Siekiant padidinti eskadrilių skaičių maždaug 25 proc., reikės maždaug 40 tūkst. papildomų lakūnų, tad bendras jų skaičius padidėtų iki maždaug 717 tūkst., sakė H. Wilson.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Toddas Harrisonas skaičiuoja, kad šis pajėgų padidinimas papildomai per metus gali kainuoti 13 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos per metus išleidžia maždaug 53 mlrd. JAV dolerių lėktuvų operacijoms, apmokymui ir samdymui, pažymėjo ekspertas.

Gerai informuotas „Foreign Policy“ šaltinis teigia, kad oro pajėgos neišgalės sau leisti tiek didinti išlaidas.

„Iš esmės tai tarsi laivynas sakytų, kad jiems reikia 355 laivų, nors jie neturi lėšų, – sakė minėtas šaltinis. – Tai rodo atotrūkį finansinės realybės ir siekiamų saugumo reikalavimų.“

H. Wilson pripažįsta, kad sumokėti už naujus lėktuvus gali būti sudėtinga.

„Kalbant apie biudžeto realybę, nesame naivūs, – sakė ji. – Tuo pat metu manome, kad esame skolingi savo tautiečiams sąžiningą atsakymą, ko reikia, siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius šalies interesus pagal mūsų išdėstytą strategiją. Todėl manome, kad tai, jeigu nėra tobulas atsakymas, tai bent jau yra sąžiningas atsakymas į tą klausimą. Ko reikia Karinėms oro pajėgoms? Jeigu mes negalime atsakyti į šį klausimą, tuomet kas gali?“

Remiantis minėtu pasiūlymu, labiausiai išaugtų bombonešių eskadrilių skaičius – nuo devynių iki 14, sakė H. Wilson.

Tai reiškia, kad veikiausiai tektų pirkti daugiau „Northrop Grumman“ gamybos naujos kartos B-21 strateginių bombonešių, nei buvo planuota, sakė vienas Karinių oro pajėgų pareigūnas, nepanoręs atskleisti savo tapatybės.

Didesnis dislokuotų bombonešių skaičius yra itin svarbus kalbant apie Ramiojo vandenyno regioną, kur Kinija formuoja salas ir dislokuoja karines pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir Spratlio salose bei praktikuojasi numušti bombonešius iš didelio nuotolio, „potencialiai siekdama smogti Jungtinėms Valstijoms“, sakė H. Wilson. Kinija taip pat sparčiai plečia savo bombonešių ir degalų papildymo lėktuvų parką, pridūrė ji.

Naikintuvų skaičius JAV taip pat augtų. Karinės oro pajėgos nori naikintuvų eskadrilių skaičių padidinti nuo 55 iki 62, sakė minėtas Karinių oro pajėgų pareigūnas. Didinant jų skaičių, veikiausiai nebebūtų perkama senesnės kartos „Boeing F-15“ar „Lockheed Martin F-16“ naikintuvų, pradėtų naudoti dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, nes jie nėra pakankamai modernūs išvengti įmantrių Rusijos ir Kinijos priešlėktuvinių sistemų, sakė pareigūnas. Vietoj jų planuojama įsigyti modernesnių lėktuvų, kad ir „Lockheed F-35“.

„Turime atnaujinti eskadriles penktosios kartos lėktuvais, – sakė minėtas pareigūnas. – Linkstame link maždaug šimto F-35 naikintuvų įsigijimo kiekvienais metais.“

Specialiųjų operacijų eskadrilių skaičius padidėtų nuo 20 iki 27, o desanto eskadrilių skaičius ūgtelėtų nuo 53 iki 54, sakė pareigūnas. Raketinių eskadrilių skaičius nekistų, nes Karinės oro pajėgos šiuo metu didžiąją dalį savo ryšių pajėgų pertvarko į kibernetines pajėgas.

O kosmoso pajėgos padidėtų nuo 16 iki 23 eskadrilių, sakė pareigūnas. Tokie pakeitimai būtų įvykdyti tuo metu, kai Gynybos departamentas siekia sukurti jungtinę kosmoso vadavietę, o prezidentas Donaldas Trumpas siekia sukurti Kosmoso pajėgas, nors šios pastangos tarpusavyje nėra susijusios.

Anot H. Wilson, papildomi degalų papildymo lėktuvai yra itin svarbūs siekiant padidinti nuotolį, kurį nuskristų Karinių oro pajėgų naikintuvai ir bombonešiai, jeigu Ramiojo vandenyno regione kiltų karas. Remiantis pasiūlymu, degalų papildymo lėktuvų eskadrilių skaičius padidėtų nuo 40 iki 54, sakė ji.

O nuotoliniu būdu valdomų aparatų eskadrilių skaičius ūgtelėtų nuo 25 iki 27, sakė H. Wilson.
Jos teigimu, vidinė Karinių oro pajėgų komanda per praėjusius šešis mėnesius atliko išsamią galimų grėsmių 2025–2030 metais ir karinių poreikių analizę.

„Mes atsižvelgėme į šias prielaidas bei parametrus ir atlikome simuliacijas, įvertinome maždaug 2 tūkst. skirtingų variantų, bandydami atsirinkti, ko iš tiesų reikėtų“, – sakė ji.

Per ateinančius penkis ar šešis mėnesius Karinės oro pajėgos ir toliau vykdys analizę tam, kad kovą Kongresui būtų pateikta galutinė ataskaita. Dviem federalinės valdžios finansuojamiems mokslinių tyrimų ir plėtros centrams taip pat buvo nurodyta atlikti panašias analizes ir pateikti ataskaitas Kongresui.

„Cato“ instituto viceprezidentas gynybos ir užsienio politikos studijoms Christopheris Preble'as mano, kad Pentagonui reikia naujos strategijos, o ne papildomų dolerių.

„Mes skolinamės pinigų finansuoti mūsų šalies kariuomenę iš šalies, nuo kurios turėtume gintis“, – sakė jis, turėdamas omenyje Kiniją.

Tačiau H. Wilson pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos susidurtų su rimtomis nacionalinio saugumo pasekmėmis, jeigu Karinės oro pajėgos nesulauktų šio finansavimo.

„Tai reikštų, kad pradėtų didėti mūsų atotrūkis nuo stambaus priešininko. Tai reiškia, kad krizės atveju Jungtinių Valstijų prezidentas turėtų mažiau galimybių, ir tai reiškia, kad būtų didesnė rizika, jog negalėtume įgyvendinti tikslų, kuriuose užsibrėžėme Nacionalinėje gynybos strategijoje“, – sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (51)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (67)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (95)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (28)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Po apdovanojimų įžymybės šėlo dūzgėse: vakarėlis vyko išskirtinėje vietoje (18)

Išdalijus jau trečiuosius kasmetinius žurnalo „Žmonės“ apdovanojimus ir paskelbus metų...

Dietologė: sulieknėsite greičiau, jei valgysite šių daržovių (5)

Daržovių rauginimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena atgimimą. Ir ne veltui, mat vienas...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (75)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...

„Panathinaikos“ strategui po pertraukos patiko tik „Žalgirio“ arena

Rickui Pitino amerikietiška bendravimo maniera padeda aplenkti nemalonius klausimus, bet duoda mažai...

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (104)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

Pralaimėjimų šleifo nusikratę žalgiriečiai žavėjosi savo energija, Lekavičius nuo komentaro išsisuko (6)

Po pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ rūbinėje aidėjo juokas,...