Laikraštis „Kommersant“ sužinojo, kad Jungtinės Valstijos pradėjo derybas su Uzbekistano valdžia, kad ji leistų savo teritorijoje įsikurti amerikiečių pajėgoms. Tuo tarpu Rusija aktyviai mezga ryšius su Kirgizija, kuri, beje, neatsisako bendradarbiauti ir su JAV, skelbia newsru.com.
Vašingtonas su Taškentu derasi dėl galimybės įkurti Uzbekistano teritorijoje Operatyvaus reagavimo centrą, kuris ilgainiui faktiškai taptų JAV karine baze, rašo „Kommersant“. Pirmaisiais metais pagrindinė jo užduotis būtų koordinuoti veiksmus, jei 2014 metais iš Afganistano išvedus didžiąją dalį amerikiečių pajėgų, regione paaštrėtų saugumo padėtis.
Techninę šio objekto bazę iš pradžių sudarytų NATO koalicinių pajėgų ginklai ir technika, išgabenti iš Afganistano. Didelė šios ginkluotės dalis vėliau atitektų Uzbekistanui. Centre nuolat tarnautų amerikiečių kariškiai, nors dėl jų skaičiaus dar neapsispręsta. Tačiau, kaip teigia laikraščio diplomatiniai šaltiniai, susipažinę su derybų eiga, „kalba eina apie stambiausią karinį JAV objektą Centrinėje Azijoje“.
Priminsime, kad birželio pabaigoje Uzbekistanas eilinį kartą pasitraukė iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kuriai priklauso Rusija, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija bei Tadžikistanas, ir kurią daugelis analitikų laiko savotiška regionine atsvara NATO. Pasitraukęs iš KSSO, Taškentas automatiškai atsikratė įsipareigojimų neleisti savo teritorijoje kurti užsienio bazių.
Kita vertus, rugpjūtį Uzbekistanas priėmė įstatymą, draudžiantį kurti bet kokias užsienio karines bazes. Kai kurie ekspertai šį žingsnį įvertino kaip Rusiją nuraminantį signalą: „Jeigu mes ne su jumis, tai nereiškia, kad mes prieš jus“. Tačiau ekspertai mano, kad šis draudimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepakenks uzbekų – amerikiečių bendradarbiavimui, be to, terminą „karinė bazė“ visuomet galima apeiti.
Rusija nusitaikė į kitą strategiškai svarbią regiono šalį – Kirgiziją. Pasak „Kommersant“ šaltinių iš abiejų valstybių vyriausybių, rudenį Maskva ir Biškekas pasirašys iš karto tris svarbius susitarimus: ekonominį, energetinį ir karinį – techninį. Visų trijų susitarimų sąlygos buvo aptartos rugpjūčio 12 – 16 dienomis, kai Kirgizijoje lankėsi Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Igoris Šuvalovas.