Pirmuosius šalmus kariuomenė turėjo dar Pirmojo pasaulinio karo laikais. Iš presuoto plieno pagaminti šalmai buvo sunkūs ir menkai saugojo. Jie saugojo nuo atskriejančių kulkų, atšokančių kulkų ir šrapnelių, bet nuo šovinių salvių praktiškai neapsaugodavo. Sunkūs plieniniai šalmai neapsaugodavo smakro.
Padėtis pasikeitė, pradėjus naudoti sintetines medžiagas, pvz., kevlarą. Lengvi ir tvirti šalmai pirmą kartą ėmė saugoti nuo pistoleto kulkų. Pirmuosius sintetinių medžiagų šalmus (personalo šarvuotoji sistema sausumos kariuomenei; angl. PAGST) JAV kariuomenė ėmė naudoti praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį.
Vėliau pasitelkus naujas medžiagas su geresne balistine apsauga, šalmai tapo dar lengvesni ir dar geriau apsaugodavo nuo kulkų. Po rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių ir po invazijos į Iraką paaiškėjo, kad kareiviai turėjo puikią krūtinės ir kaukolės apsaugą, tačiau veidas ir smakras buvo menkai apsaugoti, o tai buvo problema, nes sprogmenys dažnai sprogdavo tiesiai po kareiviais, važiuojant automobiliais.
IHPS – pirmi JAV pėstininkų modulinai balistiniai šalmai, kurie apsaugo visą kareivio galvą. Jie ne tik saugo kaukolę, bet ir turi integruotą apatinio žandikaulio apsaugą, antveidį, specialius akinius nakčiai. Naujieji šalmai teikia patikimesnę apsaugą nei dabartiniai turimi šalmai, jie yra 5 proc. lengvesni, saugo ausis ir gali įvertinti kareivio patirtą galvos traumą.
Naujieji šalmai – šešių dalių kareivių apsaugos sistemos dalis, kuria siekiama apsaugoti kareivio akis, galvą, liemenį ir dubens sritį.
Naujuosius šalmus neseniai išbandė desantininkai karinėse pratybose. 2018 m. JAV kariuomenė turi gauti 7 000 tokių naujų šalmų.