Jungtinės Valstijos visą rezoliucijos tekstą svarbiausioms Saugumo Tarybos narėms tikisi pateikti penktadienį arba kitos savaitės pradžioje.
"Kol kas JAV pakeitimai Prancūzijai priimtini", - sakė vienas diplomatas, tačiau pridūrė, kad Paryžiaus ir Vašingtono derybos dar nesibaigė.
Sulaukusios daugelio pasaulio valstybių pasipriešinimo, Jungtinės Valstijos smarkiai pakeitė esmines vietas ankstesniame rezoliucijos projekte, kuriame buvo numatyta suteikti įgaliojimus bet kuriai JT narei "panaudoti visas būtinas priemones", jei būtų nuspręsta, jog Irakas padarė pažeidimų. Naujajame tekste taip pat nebėra ankstesnių pasiūlymų atvirai grasinti "rimtomis pasekmėmis".
Tačiau JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas sakė, kad nauja rezoliucija neužkirstų kelio Vašingtonui imtis karo veiksmų prieš Iraką.
"Jungtinėms Valstijoms ir dabar nereiktų jokių papildomų įgaliojimų, jei mes manytume, kad būtina imtis veiksmų apsiginti", - sakė jis po susitikimo su JT vyriausiuoju ginklų inspektoriumi Hansu Blixu.
Pasak diplomatų, projekte numatoma dviejų etapų procedūra, kurios metu pirmiausia būtų sušauktas Saugumo Tarybos posėdis.
Naujame JAV projekte, kurio ištraukas gavo agentūra "Reuters", H.Blixui nurodoma "nedelsiant pranešti Tarybai apie bet kokį Irako nusiginklavimo įsipareigojimų pažeidimą".
Saugumo Tarybos nariai tada "apsvarstys padėtį ir būtinybę visiškai laikytis visų atitinkamų Saugumo Tarybos rezoliucijų".
Tai galėtų reikšti ir antrą rezoliuciją. Tačiau jei Taryba tuomet nesuteiks įgaliojimų panaudoti jėgą, Jungtinės Valstijos vis tiek galėtų nuspręsti pulti Iraką ir galbūt užsitikrintų nemažą paramą, sakė diplomatai.
Vėliau Niujorke C.Powellas sakė: "Mums reikia griežtos naujos rezoliucijos, kuri nusiųstų inspektorius atgal, su įgaliojimais dirbti savo darbą ir nuginkluoti Iraką".
"Šį kartą Irakas turi atsakyti už nuolatinį atsisakymą nusiginkluoti, - per Alfredo E.Smitho (Alfredo E.Smito) atminimo fondo vakarienę sakė valstybės sekretorius. - Jei Jungtinės Tautos nesiims veiksmų, jų imtis privalės ir imsis Jungtinės Valstijos kartu su kitomis, tam pritariančiomis, valstybėmis".
Prancūzija, kurią parėmė Rusija ir Kinija, turinčios JT Saugumo Taryboje veto teisę, siekė dviejų rezoliucijų, kurių viena suteiktų Irakui galimybę įvykdyti reikalavimus, o antroji - įgaliojimus panaudoti jėgą. Naujasis JAV kompromisas vadinamas "žingsniu su puse".
JAV pasiūlymuose liko formuluotė "esminis pažeidimas", kurią Baltieji rūmai gali interpretuoti kaip leidimą imtis karo veiksmų. Tuo rėmėsi NATO, kai 1999 metais Kosove ėmėsi karo veiksmų prieš Jugoslavijos pajėgas.
Tačiau ši formuluotė tekste tiesiogiai nebesiejama su karo veiksmais, kaip ankstesniame projekte.
Prancūzijos ambasadorius Jeanas-Davidas Levitte'as (Žanas Davidas Levitas) per atvirus debatus Taryboje sakė, kad jo šalis reikalauja "dviejų etapų", bet nenurodė, ar tai reiškia antrą rezoliuciją.
Tačiau J.-D.Levitte'as perspėjo, kad "atsižvelgus į padėties rimtumą, kai ant kortos pastatyta ne kas kita, o taika ir karas, Saugumo Tarybai būtina ir toliau vadovauti procesui".
Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas po pokalbio su C.Powellu sakė, kad nepritaria automatiškam jėgos panaudojimui, bet "viliasi, kad sutelkę jėgas galėsime išspręsti šią situaciją politinėmis priemonėmis".
Tačiau Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Sergejus Lavrovas griežtai kritikavo bet kokius vienašališkus veiksmus ir perspėjo Jungtines Valstijas nesinaudoti Saugumo Taryba kaip dingstimi pradėti karo veiksmus arba veiksmus, kurie lemtų "režimo pasikeitimą".
Britų ambasadorius seras Jeremy Greenstockas (Džeremis Grinstokas), kurio šalis rėmė visus JAV projektus, sakė, kad Londonas norėtų "nuodugnios Saugumo Tarybos diskusijos", jei JT inspektoriai praneštų, jog Irakas nevisiškai su jais bendradarbiauja.
G.W.Busho administracija, atrodo, taip pat nori atsisakyti pirmajame projekte buvusių nuostatų, kurios leistų svarbiausioms Saugumo Tarybos narėms prisidėti prie JT inspekcijų ir, jei to prireiktų, jėga atverti kelią ginklų inspektoriams.
Abiem šiems reikalavimams nepritarė tiek H.Blixas, tiek dauguma Saugumo Tarybos narių.