Augant Kinijos galiai, Vašingtonas ir Tokijas paskelbė apie esminį posūkį pokario istorijoje: pacifistinė Japonija nuo šiol galės siųsti pajėgas į užsienį padėti Pentagonui. Jungtinių Valstijų prezidentas perspėjo Pekiną nerodyti raumenų ir pakartojo, kad saugumo garantijos Japonijai – absoliučios.
Japonija užpuolė Pearl Harborą, o Jungtinės Valstijos numetė atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio. Bet praėjus 70 metų nuo pasidavimo, pirmą kartą istorijoje, Japonijos premjeras sako kalbą abejiems parlamento rūmams Vašingtone, angliškai.
Visi labiausiai laukė, ką Sh. Abe pasakys apie kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo – iki šiol jis vengė aiškiai atsiprašyti, nors prisijungė prie pirmtakų atsiprašymų. Bet iš tribūnos, kur Franklinas Rooseveltas paprašė pritarti karui su Japonija, Sh. Abe neištarė žodžio „atsiprašau“.
„Japonijos ir visų japonų vardu su didžiausia pagarba reiškiu amžiną užuojautą visų amerikiečių sieloms, prarastoms per Antrąjį pasaulinį karą“, – sakė Japonijos ministras pirmininkas
Salėje – ir viena iš 200 tūkst. moterų, kurias Japonija privertė dirbti savo karių viešnamiuose okupuotose Kinijoje ir Korėjoje, bet ir jų Sh. Abe tiesiai nepaminėjo.
Japonijos ir Pietų Korėjos įtampa dėl istorijos ir dėl teritorijų – mažiausia, ką nori matyti artimiausia jų abiejų sąjungininkė JAV. Bet Sh. Abe tik pareiškė, kad istorija negailestinga – kas padaryta, padaryta.
„Po karo pradėjome žengti keliu, jausdami gilų apgailestavimą dėl karo. Mūsų veiksmai Azijos šalių tautoms atnešė kančių. Neturime nuo to nusukti akių“, – sakė Sh. Abe.
Savaitės vizitas Jungtinėse Valstijose – pirmoji tokio masto Japonijos premjero kelionė per beveik 20 metų, ir Sh. Abe rodoma reta pagarba.
Tokios pasitikimo ceremonijos sulaukia nebent valstybių vadovai, taigi imperatorius. B. Obama iš pat pradžių pasiskelbė esantis pirmasis Amerikos prezidentas, žiūrintis į Ramųjį vandenyną, o Administracija deklaravo posūkį į Aziją. Viską stelbia ten sparčiai auganti Kinijos ekonominė ir karinė galia bei teritorinės ambicijos.
Ovaliniame kabinete lyderiams dar nepavyko užbaigti istorinio laisvosios prekybos susitarimo, kuris apimtų dvylika Ramiojo vandenyno šalių – 40 proc. pasaulio ekonomikos – bet ne Kiniją. Nepatenkintas nesulaukęs atsiprašymo dėl karo, Kongresas gali sukelti naujų kliūčių susitarimui, bet B. Obama ir Sh. Abe žada jį pasiekti kuo greičiau – siekia atsverti Pekino norą diktuoti regionui savo ekonomines taisykles.
Jungtinės Valstijos seniai įsipareigojusios ginti Japoniją nuo puolimo, bet šią savaitę tiesiai pasakė, kad gintų ir negyvenamas saleles, dėl kurių kaista ginčas su branduoline Kinija.
Augantis Pekino lyderių karinis aktyvumas ir siekis jėga savintis ginčijamas teritorijas – ne tik prie Japonijos, bet ir dar labiau pietryčių Azijoje – Vašingtonui kelia vis didesnį nerimą.
„Jie mano, kad užuot sprendę šiuos reikalus normaliais tarptautiniais ginčų sprendimo mechanizmais, geriau jau mankštins raumenis. Kinijai pasakėme tai, ką tokiu atveju pasakytume bet kuriai šaliai – tai neteisingas metodas“, – sakė B. Obama.
Prasidedant vizitui, Vašingtonas ir Tokijas žengė žingsnį, kurį vadina istoriniu. Nuo pat antrojo pasaulinio karo pabaigos turėjusi pacifistinę konstituciją ir net ne kariuomenę, o tik savigynos pajėgas, Japonija sutarė su Jungtinėmis Valstijomis, kad nuo šiol jas galės naudoti ne tik gindama savo teritoriją, bet ir kitur pasaulyje – ten, kur prireiks padėti Amerikai arba apginti ją. Jau dabar svarstomi bendri patruliai jūrose, kur auga Kinijos aktyvumas.
Per vakarienę – pirmąjį valstybinio vizito atributą Baltuosiuose rūmuose per daugiau kaip metus – B. Obama pakėlė sakės taurę ir perskaitė haiku, girdamas pavasarį, žalumą ir draugystę.