Trakuose vykusio užsienio ir politikos saugumo ekspertų susitikime dalyvavęs JAV diplomatas, BNS paklaustas, ar yra pagrindo europiečiams susirūpinti dėl vadinamojo Amerikos poslinkio į Aziją, atsakė "Nemanau".
"Manau, jog bet kas, kas pažįsta Jungtines Valstijas, žino, kad JAV buvo Azijos-Ramiojo vandenyno regiono galia nuo tada, kada jos apskritai laikomos galia. (...) Mes išliekame visiškai įsipareigoję Europai. Poslinkis į Aziją nebuvo pasislinkimas nuo Europos, tai buvo poslinkis nuo dešimtmečio karų į susitelkimą regione, kuris iš tiesų buvo apleistas. Didelė dalis karinių pajėgumų, kurie buvo nukreipti į Iraką ir Afganistaną, buvo iš Rytų Azijos. Dabar, kai karas Irake baigėsi, o karas Afganistane eina į pabaigą, mes sugrąžiname išteklius į Aziją", - sakė I.Daalderis.
"Visa tai nereiškia, kad mes darome Europoje mažiau. Iš tiesų manome, kad atėjo laikas JAV ir Europai dirbti kartu, skirti daugiau dėmesio ne tik regionams aplink mus - Artimiesiems Rytams, Šiaurės Afrikai, Afganistanui, - bet taip pat ir Azijai. Mes manome, kad Europa yra stipriausias mūsų strateginis partneris", - teigė ambasadorius.
Vašingtone įsikūrusio analitinio centro "Atlantic Council" ekspertas Robertas Nurickas, BNS komentuodamas "poslinkį" Azijos link, pažymėjo, kad amerikiečiai iš dalies patys kalti dėl Europoje kilusių diskusijų, nes pasirinko netinkamą terminą.
"Manau, kad buvo interpretuota pernelyg stipriai. JAV gali kaltinti tik save, kadangi ta frazė, manau, įnešė nesupratimo. Skamba taip, lyg JAV iš tiesų svyruoja, atsisuka į vieną kelią ir nusisuka nuo kito. Jei, pavyzdžiui, pažvelgtume į karines pajėgas, skirtumas skaičiais nėra toks didelis, ir Europoje vis dar bus reikšmingas pajėgų kiekis", - teigė ekspertas.
Pasak Vokietijos Maršalo fondo atstovės Constanze Stelzenmueller į klausimą, ar JAV nusigręžia nuo Europos, galima vienu metu atsakyti ir "taip", ir "ne". Jos teigimu, amerikiečiai nepalieka Europos, tačiau nori, kad europiečiai išspręstų savo problemas ir padėtų visų pasaulio problemų nebepajėgiančiam aprėpti Vašingtonui.
"Manau, amerikiečiai išlaikė tikrą įsipareigojimą Europai dėl dviejų priežasčių. Viena yra ta, kad Europa yra Artimųjų Rytų kaimynystėje, o Artimieji Rytai išlieka pirmos svarbos strateginiu rūpesčiu Amerikai. Antra yra ta, kad nepaisant visų trūkumų, Europa yra demokratijos, o amerikiečiai demokratijoms teikia pirmenybę kaip sąjungininkėms, net kai yra nuliūdinti tų demokratijų", - teigė Vokietijos politologė.
Pasak jos, vienas iš vadinamojo poslinkio į Aziją veiksnių yra tai, kad Amerika "yra mažiau galinga supervalstybė nei buvo" ir nebeturi resursų visur išlaikyti vienodą dėmesį.
"Manau, tai yra pirmas kartas Amerikos pokario istorijoje, kai ji turi rinktis. Ji nebegali sakyti: "mes būsime visur", ji turi daryti rimtus pasirinkimus, ir dėl to Europos pasirengimas perimti naštą, kiek tai susiję su Artimaisiais Rytais ir Rytų Europa, tampa žymiai svarbesnis. Tai yra esmė. Amerikiečiai nepalieka Europos, tačiau jiems reikia daugiau pagalbos, jiems reikia tikros pagalbos", - sakė C.Stelzenmueller.
Jos teigimu, tai labiau susiję ne su kariniais, bet su "intelektiniais" Europos pajėgumais ir pirmiausia reiškia, kad Europa turi išspręsti savo finansines problemas.