Singapūras trečiadienį paskelbė apie rekordines aštuonias mirtis nuo COVID-19 – tai gali tapti išbandymu turint omeny Vyriausybės pasiryžimą atsidaryti, nes pastaruoju metu sparčiai padaugėjus infekcijų gyventojai pradeda nerimauti.

Naujų atvejų skaičius antrą dieną iš eilės viršijo 2200, nors Vyriausybė jau sugrąžino kai kuriuos vidaus apribojimus, siekdama kovoti su infekcijų tempais, siekiančiais aukščiausią lygį nuo pandemijos pradžios.

Nors pareigūnai teigė, kad yra pasiryžę vėl atidaryti šalį, kurioje keturi iš penkių gyventojų paskiepyti pagal visą vakcinacijos schemą, mirusiųjų skaičiaus augimas nežada nieko gero, skelbia „Bloomberg“. Visuomenės požiūris į viruso situaciją ir taip įtemptas, nes miestas-valstybė jau ilgiau nei metus taiko griežtas socialines kovos su patogenu priemones.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš tų, apie kurių mirtį pranešta trečiadienį, šeši neskiepyti. Visi buvo senjorai, jų amžius svyravo nuo 72 iki 90 metų. Singapūre nuo viruso iš viso mirė 93 žmonės.

Vis dėlto lieka įrodymų, kad aukštas vakcinacijos lygis apsaugo nuo rimtų infekcijų. Daugiau nei 98 proc. iš 26 088 žmonių, kuriems per pastarąsias 28 dienas buvo diagnozuotas COVID-19, simptomai buvo lengvi arba jų visai nebuvo.

34 pacientai yra kritinės būklės ir gydomi intensyviosios terapijos skyriuje – ankstesnis rekordas užregistruotas balandžio mėnesį (32). Dar 197 pacientams reikia papildomo deguonies. Dauguma jų – senjorai, vyresni nei 60 metų.

„Esame įsipareigoję pamažu atverti savo ekonomiką ir visuomenę, tačiau tikimės tai padaryti nesukeldami pernelyg didelio streso ligoninių sistemai, – pirmadienį „Bloomberg“ sakė Singapūro finansų ministras Lawrence’as Wong'as. – Siekiame, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema išliktų nepažeista bei kontroliuojama, ir norime išvengti mirčių.“

Singapūrą gelbėja ne kas kita, o tai, jog pavyko paskiepyti daugumą gyventojų, skelbia amerikiečių leidinys „Fortune“. Abiem skiepų dozėmis miestas paskiepijo daugiau nei 80 proc. gyventojų – tai vienas iš didžiausių skaičių visame pasaulyje. Kinija jau paskiepijo 73 proc. žmonių, o Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose vakcinuota atitinkamai 65 ir 55 proc. gyventojų, pranešė „Bloomberg“.

Po pusantrų metų trukusių bandymų bet kokia kaina įveikti užkratą, Singapūro valdžios įtakingiausieji pagaliau nusprendė, jog miestas atsisakys karantino ribojimų ir jau artimiausiomis savaitėmis atsidarys pasauliui, nors ir grįžta keli trumpalaikiai atstumo ribojimai.

Ekspertų teigimu, augantis naujų atvejų skaičius (daugiau nei pusė susirgusių – paskiepyti abiem skiepų dozėmis) gali byloti apie tai, jog COVID-19 šiame mieste-valstybėje tapo endemine liga, o tai reiškia, kad COVID-19 populiacijoje cirkuliuoja kaip ir dar keturi koronavirusai-giminaičiai, tačiau įprasto gyvenimo ritmo nesutrikdo, nes visuomenė jiems jau įgijusi imunitetą.

Kol mirštamumas išlieka mažas, Singapūras gali rodyti pavyzdį kitoms šalims, ypač toms, kurios deklaruoja nulinę toleranciją COVID-19, kaip išlipti iš pandemijos liūno.

Gegužę Singapūro ministras pirmininkas Lee Hsien Loongas pristatė valdžios planą, kaip atrodys gyvenimas su koronavirusu ir paskelbė apie strategijos „išnaikinti COVID iki nulio atvejų“ atsisakymą.

„Mūsų tikslas – visų gyventojų saugumas ir kartu supratimas, kad virusas niekur nedings, kad žmonės ir toliau sirgs“, – gegužę kalbėjo Lee Hsien Loongas ir paskelbė, jog Singapūras laipsniškai atsivers pirmiausia viduje, o tada priims ir atvykėlius iš užsienio.

Kaip tarė, taip padarė: Singapūras kruopščiai laikėsi atsivėrimo plano. Birželį ir liepą miestas-valstybė pradėjo laisvinti ribojimus viešojo maitinimo įstaigoms, darbovietėms ir pramogų vietoms. Rugpjūtį leidimą atnaujinti veiklą gavo dauguma verslų.

Didžiausią nerimą visgi kelia ne tai, kiek naujų atvejų užfiksuojama, o kaip greitai tie skaičiai auga, rašo „Fortune“.

Liepą ir rugpjūtį naujų atvejų skaičius Singapūre viršijo šimtą atvejų per dieną, nors beveik metus mieste-valstybėje, pasišovusioje išnaikinti virusą, atvejų skaičius buvo beveik lygus nuliui. Siekiant pažaboti virusą, buvo nurodoma likti namuose, vykdytas intensyvus testavimas ir kontaktų sekimas, drausti atvykėliai iš užsienio. Rugsėjį naujų atvejų skaičius augo kaip ant mielių – nuo 180 atvejų rugsėjo 1-ąją iki maždaug 500 rugsėjo viduryje. Šią savaitę skaičius perkopė 1500 atvejų.

Pirmadienį Singapūro atstovai pareiškė, jog miestas-valstybė sugrąžins socialinio atstumo reikalavimus, pavyzdžiui, sumažins prie vieno staliuko restorane ar kavinėje sėdinčių asmenų skaičių nuo penkių iki dviejų ir rekomenduos darbdaviams leisti savo darbuotojams dirbti iš namų.

Singapūro valdžios atstovai tikina, kad šios priemonės galios mažiausiai mėnesį, o jomis siekiama neleisti sveikatos priežiūros sistemai perkaisti bei suteikti miestui galimybę pagerinti paslaugas, padedančias sergantiems asmenims pasveikti namuose.

Šiuo metu Singapūre nuo COVID-19 intensyviosios terapijos skyriuje gydoma trisdešimt pacientų. Mėnesio pradžioje tokių pacientų buvo penki.

„Dabartinis protrūkis sulėtins Singapūro pastangas atsiverti ir greičiausiai užtęs patį procesą“, – sako Singapūro „Duke-NUS“ Medicinos mokyklos sveikatos priežiūros paslaugų profesorius Johnas P. Ansah.

Rugsėjo pradžioje Singapūre buvo atidaryti „vakcinuotų asmenų kelionių koridoriai“, per kuriuos pasiskiepiję keliautojai iš menkos rizikos teritorijų, pavyzdžiui, Honkongo ir Vokietijos, galėjo patekti į Singapūrą be būtinybės karantinuotis. Singapūras ketino šią programą plėsti ir galiausiai visiškai atverti savo sienas – planų neišsižada ir naujo protrūkio akivaizdoje.

„Iš esmės mūsų sumanyta strategija nepasikeitė. Ir toliau planuojame tesėti duotą žodį atverti savo ekonomiką ir visuomenę, elgtis progresyviai, tačiau kartu visada labai stengiamės nesukelti per didelio streso mūsų ligoninių sistemai“, – per interviu „Bloomberg“ pirmadienį sakė finansų ministras Lawrence‘as Wong'as.

Dėl naujų atvejų augimo iš dalies galima kaltinti delta atmainą ir pasiskiepijusių užsikrėtimus. Singapūro turimi oficialūs duomenys rodo, jog 52 proc. praeitą mėnesį nustatytų infekcijos atvejų – užsikrėtę skiepyti asmenys, o likę 48 proc. – nesiskiepiję. Singapūras valstybinei vakcinavimo kampanijai įgyvendinti naudoja COVID-19 vakcinas iš „Pfizer“ ir „Modernos“, kai kurios privačios klinikos norinčius skiepija ir Kinijos pagaminta „Sinovac“ vakcina.

Būtent tai, jog miestui-valstybei pavyko paskiepyti didžiąją gyventojų dalį, apsaugojo žmones nuo skaudžiausių viruso pasekmių. Sekmadienį pranešta, jog 98 proc. per pastarąsias 28 dienas užsikrėtusių asmenų juto silpnus COVID-19 simptomus arba neminėjo absoliučiai jokių. Besimptomiai atvejai Singapūre nustatomi testuojant artimus užsikrėtusių asmenų kontaktus.

Singapūro medicinos paslaugų vadovas Kennethas Makas per interviu „Singapore’s Straits Times“ praeitą savaitę minėjo, jog pasiskiepiję Singapūro gyventojai net 12 kartų mažiau rizikuoja mirti ar atsidurti ligoninėje dėl koronaviruso nei nepasiskiepiję.

Tiek Singapūre, tiek kitose šalyse delta variantas sargdina ir pasiskiepijusius. Tik tokie susirgimai dažniausiai nekelia nerimo, nes skiepai veiksmingai apsaugo nuo sunkios ligos formos, komplikacijų ir mirties.

„Visas pasaulis jau artimiausiu metu ims apie COVID-19 kalbėti kaip apie endemiją. Artimiausiu metu viruso išnaikinti tikrai nepavyks, tačiau jau turime priemonių, kaip jį būtų galima valdyti, įskaitant ir tikrai veiksmingas vakcinas“, – sako „Duke-NUS“ medicinos mokyklos Singapūre imunologė Ashley St. John.

Honkongo universiteto epidemiologas Benas Cowlingas sako: net ir atvejų protrūkių fone Singapūras ir toliau išlieka modeliu, kaip tokios koronaviruso atvejų jau nebenustatančios valstybės kaip Naujoji Zelandija, Australija ir Kinija gali sėkmingai užbaigti pandemiją.

„Gana tikėtina, jog naujų atvejų artimiausiomis savaitėmis padaugės, nes Singapūras ir toliau laisvins ribojimus, bet aš prognozuočiau labai mažai sunkių atvejų“, – teigia jis.

Sprendimui „gyventi su COVID reikalingas ir ypatingas nusiteikimas, mąstymo pokyčiai“ – nuo susitelkimo vien į skaičius iki dėmesio tik sunkiems atvejams, kai reikalinga hospitalizacija.

Singapūro valdžios pareigūnai jau apsisprendė viešinti tik sunkių atvejų ir mirties statistiką, o ne skelbti naujų atvejų kiekį. Taip pat sveikatos institucijos nebeviešina duomenų, ar atvejai atsekami ar ne, taip norėdami sumažinti nereikalingą dėmesį lengviems ir besimptomiams atvejams.

„Tai, kiek kiekvieną dieną nustatoma naujų atvejų, nebėra taip svarbu, turint omenyje, jog dabar mūsų strategija – išmokti gyventi su COVID-19“, – teigiama rugsėjo 9 dieną Singapūro valdžios išplatintame pareiškime.

Kai pradės drąsiai žingsniuoti atsivėrimo keliu, Singapūras ir jo pavyzdžiu pasekusios šalys galės labai greitai įvertinti, kokią žalą visuomenei daro sergamumas ir kokią ekonominę naudą suteikia grįžimas į normalų gyvenimą. Rugpjūtį Singapūro valdžia šių metų ekonomikos augimo prognozę padidino nuo 4–6 proc. BVP iki 6–7 proc. Įvertinama ir galimo tarptautinio keliavimo nauda.

„Kokių alternatyvų turi Singapūras? Sugrįžus prie COVID-19 išnaikinimo strategijos tektų susidurti su labai rimtais ekonominiais padariniais“, – sako B. Cowlingas.

Leisti virusui ir toliau lėtai plisti tarp žmonių „nebūtinai toks jau blogas dalykas“, CNBC cituoja Ooi Eeng Eongas iš „Duke-NUS“ medicinos mokyklos naujų infekcinių ligų programos.

„Jeigu natūraliai persirgsime, mūsų imuninė sistema ateityje sugebės atpažinti didžiąją viruso dalį“, o ne vien spyglio baltymą, priduria ekspertas ir teigia, jog taip žmonės gali tapti atsparesni ir ateities atmainoms.

Ooi Eeng Eongo teigimu, Singapūras gali pasinaudoti natūralaus persirgimo nauda, ką jau patyrė dalis Europos ir Šiaurės Amerikos, bet atvirkštine tvarka.

„Mes turime ne infekciją ir skiepą po jos, bet pirmiau skiepus, o infekciją po jų. Manau, kad tai geresnis variantas, nes tokiais atvejais žmonės serga lengviau, rizikų mažiau. Šalys, kur praeitais metais sirgo daugiau gyventojų, sumokėjo brangesnę kainą gyvybėmis“, – pridūrė ekspertas.

Paklaustas, ar nevaldomas COVID-19 plitimas gali paskatinti naujų atmainų atsiradimą, Ooi Eeng Eongas pripažino, jog prognozuoti, kas mūsų laukia toliau, labai sunku. Nepaisant to, atkreipia dėmesį, jog ateities atmainos turės varžytis su itin sparčiai plintančia delta atmaina, kuri šiuo metu pasaulyje dominuoja.

„Įveikti delta atmainą bus labai sunku“, – tikina Ooi Eeng Eongas ir sako, kad jau bandyta skambinti pavojaus varpais dėl „Mu“ atmainos, tačiau jai taip ir nepavyko įsibėgėti, nes delta pernelyg stipri.

„Dabar, kai tai jau pasakiau, manau, būtų išmintinga ruoštis, jog galiausiai atsiras už deltą atmainą stipresnė arba delta pasirodys esanti atsparesnė vakcinų imunitetui, nei kad manyta iki šiol“, – CNBC sakė ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (721)