Pernai kovo 11 dieną įvykęs žemės drebėjimas ir cunamis sugadino aušinimo sistemas bendrovės "Tokyo Electric Power Co." (TEPCO) eksploatuojamoje Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, sukeldamas didžiausią pasaulyje branduolinę avariją nuo sprogimo Ukrainoje veikusioje Černobylio elektrinėje 1986 metais.
"Tebeveikiančios aušinimo sistemos maitinamos akumuliatorių. Jis veiks aštuonias valandas", - nurodoma išvadoje, padarytoje per pirmąjį krizinį ministrų kabineto posėdį, surengtą praėjus keturioms valandoms po žemės drebėjimo.
"Jeigu reaktorių šerdžių temperatūra toliau didės ilgiau nei aštuonias valandas, galimas jų išsilydymas", - nurodė neįvardytas posėdžio dalyvis.
Vienas Prekybos ministerijos pareigūnas, atlikęs vyriausybės atstovo vaidmenį po šios avarijos, buvo pakeistas, kai kovo 12 dieną užsiminė apie reaktorių šerdžių išsilydymo galimybę.
Tik gegužę TEPCO pripažino, kad branduolinio kuro strypai veikiausiai tikrai išsilydė, išprovokuodama kritiko bangą, jog bendrovė ir pareigūnai stengiasi nuslėpt tikrąjį avarijos mastą.
Šiuo metu TEPCO laikosi nuomonės, kad jėgainėje, esančioje už 240 kilometrų į šiaurės rytus nuo Tokijo, branduolinio kuro strypai išsilydė trijuose iš šešių reaktorių.
Ministrų kabineto posėdžių protokolai buvo paskelbti likus dviem dienoms iki katastrofos, per kurią žuvo arba dingo 19 tūkst. žmonių, pirmųjų metinių.
Kiti šių protokolų tekstai atskleidžia Japonijos aukščiausių vadovų sutrikimą ir nesutarimus, šalį ištikus didžiausiai krizei po Antrojo pasaulinio karo.
"Kas yra tikrasis operacijos vadovas? - tuometis vidaus reikalų ministras Yoshihiro Katayama (Jošihiras Katajama) sakė per kovo 15 dieną vykusį posėdį Branduolinių krizių reagavimo centro būstinėje. - Gavau per daug nesuprantamų reikalavimų ir prašymų. Niekas nelaiko vadžių."
Kovo 14 dieną tuometis premjeras Naoto Kanas (Naotas Kanas) nurodė, kad specialistai sutaria, jog 20 kilometrų spindulio evakuacijos zona aplink pažeistą elektrinę yra pakankama. Tačiau su juo nesutiko tuometis nacionalinės strategijos ministras Koichiro Gemba (Koičiras Gemba), pažymėjęs, jog esama kitokių požiūrių.
K.Gemba, išrinktas Fukušimos apygardoje, per kitą posėdį sakė: "Tai karas. Galime tik laimėti arba pralaimėti. Jau pralaimime kai kuriuos mūšius. Tačiau svarbiausia, kaip mums pavyks apriboti savo nuostolius."
Cunamio nuniokotiems Japonijos miesteliams atsikurti reikės ne vienerių metų
Cunamio sugriautoms Japonijos gyvenvietėms atstatyti gali prireikti ne vienerių metų, penktadienį perspėjo Raudonasis Kryžius, o daugelis evakuotųjų dar ilgai turės gyventi laikinuose būstuose.
"Tai, kas buvo pasiekta per metus, yra nepaprasta", - Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (IFRC) komunikacijų direktorius Patrickas Fulleris sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau šalis dar turi labai daug nuveikti, kad nukentėjusieji nuo šios nelaimės pasijustų susigrąžinę gyvenimą.
"Atkūrimo procesas ir ekonomikos atgaivinimas truks ne vienerius metus", - pažymėjo P.Fulleris.
Raudonasis Kryžius buvo viena iš organizacijų, aktyviausiai teikusių pagalbą po pernai kovo 11 dieną smogusio devynių balų žemės drebėjimo prie Japonijos šiaurės rytinių krantų ir jo sukelto milžiniško cunamio.
Ištikus šiai tragedijai, kuri buvo didžiausia Japonijoje po Antrojo pasaulinio karo, Raudonojo Kryžiaus finansuojamos medikų brigados dirbo evakuacijos centruose, o netekusiems pastogės buvo dalijamos pagalbos siuntos.
Pastaraisiais mėnesiais Raudonasis Kryžius aprūpino elektriniais prietaisais, tokiais kaip šaldytuvai, televizoriai ir ryžių viryklės, 125 tūkst. šeimų, gyvenančių laikinuose būstuose, nurodė P.Fulleris.
"Dabar viena iš pagrindinių problemų - laikinuose namuose gyvenančių žmonių, ypač senyvo amžiaus, gerovė", - pridūrė jis.
Po daugiau nei 19 tūkst. žmonių nusinešusios katastrofos Japonijai iškilo milžiniškas atkūrimo uždavinys - kai kurias gyvenvietes teks atstatyti nuo pamatų, galbūt aukštesnėse vietose, kad būtų išvengta cunamių pavojaus ateityje.
"Manau, realu manyti, kad žmonės šiuos laikinuose namuose gyvens dar bent porą metų, nes atstatymo uždavinys išties didžiulis", - aiškino P.Fulleris.
Atkūrimo pastangas taip pat apsunkina avarija Fukušimos atominėje jėgainėje, kurios reaktorių šerdys išsilydė, o radioaktyvūs teršalai pasklido ore ir jūroje, užnuodydami maisto išteklius.
Dešimtys tūkstančių žmonių teko evakuoti 20 kilometrų spinduliu aplink elektrinę, o daugelis šeimų, turinčių mažų vaikų, visiškai išsikėlė iš šios prefektūros.
"Daug motinų tebėra labai susirūpinusios arba bijo leisti vaikams žaisti lauke, ypač mažiesiems", - sakė P.Fulleris.