Per 7,5 balo žemės drebėjimą ir po jo žemę krėtusius smūgius buvo suniokota keletas Išikavos prefektūros Japonijos jūros pakrantėje rajonų: griuvo namai, suiro keliai, kilo didelis gaisras.
Vyriausybės skaičiavimu, Išikavai ir dviem kaimyniniams regionams padaryta žala gali siekti nuo 1,1 trilijono jenų (7,4 mlrd. JAV dolerių) iki 2,6 trilijono jenų (17,6 mlrd. JAV dolerių).
Kabineto pareigūnas patvirtino šią sąmatą, kuri buvo apskaičiuota remiantis praeityje įvykusių didelių žemės drebėjimų duomenimis ir ketvirtadienį pristatyta vyriausybės ekonomikos komiteto posėdžiui.
Tačiau net ir didžiausia suma nė iš tolo neprilygsta 16,9 trilijono jenų žalai, kurią padarė 2011 m. šiaurės rytinėje Japonijos dalyje kilęs žemės drebėjimas ir cunamis.
Per tą stichinę nelaimę maždaug 18 500 žmonių žuvo arba dingo be žinios, o Fukušimos atominėje elektrinėje įvyko radioaktyvių medžiagų nutekėjimas – didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa po Černobylio.
Ketvirtadienį valdžia pristatė išsamius planus rekonstruoti Išikavą, kur žemės drebėjimo pasekmių likvidavimo darbams kliudė sniegas ir smarkiai apgadinti keliai.
Tokiuose planuose numatyta gerinti evakuotųjų asmenų prieglaudų kokybę, taip pat teikti subsidijas fabrikų ir uostų remontui bei pritraukti į šį regioną turistų.
Japonija yra Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – didelio seisminio aktyvumo lanke, besitęsiančiame per visą Pietryčių Aziją ir Ramiojo vandenyno baseiną.
Šalyje nuolat įvyksta žemės drebėjimų ir todėl galioja griežtos statybų taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pastatai gali atsilaikyti stipriems smūgiams.
Tačiau nemažai statinių yra senesnės statybos – tai ypač pasakytina apie sparčiai senstančias kaimo regionų bendruomenes – tokias, kaip tos, kurios per naujametį žemės drebėjimą nukentėjo labiausiai.
