Taip Japonija atšauks 2019 metais priimtą sprendimą pašalinti Pietų Korėją iš šio sąrašo dėl ginčo, susijusio su priverstiniu darbu. Tokijas tokį žingsnį žengs po to, kai Seulas anksčiau šiais metais jau grąžino Japoniją į nuosavą prekybos „baltąjį sąrašą“. Japonijos prekybos ministerija pranešė, kad prekyba su Pietų Korėja nuo liepos 21 dienos vėl vyks pagreitinta tvarka.
Apie tai pranešta kaimyninėms šalims bandant atkurti tarpusavio ryšius, kurie jau ilgą laiką yra įtempti dėl karčių prisiminimų iš laikų, kuomet Japonija 1910–1945 metais vykdė brutalią Korėjos pusiasalio okupaciją.
2018-aisiais Pietų Korėjos Aukščiausiasis teismas įpareigojo Japonijos bendroves išmokėti kompensacijas ano meto priverstinio darbo aukoms, o tai davė pradžią vis aštrėjančiai atsakomųjų ekonominių priemonių serijai.
Tačiau nuo tada, kai praėjusiais metais Pietų Korėjos prezidentu tapo Yoon Suk Yeolas, jis pradėjo dėti pastangas, kad Šiaurės Korėjos grasinimų akivaizdoje ryšiai su Japonija sparčiai sustiprėtų. Kovą valstybės vadovas pristatė kompensacijų aukoms planą be tiesioginio Tokijo dalyvavimo – nors ši priemonė nesulaukė didelio palaikymo šalies viduje, ji padėjo pagerinti santykius su Japonija.
Yoon Suk Yeolas ir Japonijos premjeras Fumio Kishida vėliau atnaujino reguliarias aukščiausio lygio derybas, Pietų Korėjos lyderiui balandį viešėjus Tokijuje, o F. Kishidai praėjusį mėnesį nuvykus į Seulą.
Šįmet Japonija taip pat atšaukė eksporto kontrolę, taikytą į Pietų Korėją keliaujančioms puslaidininkių žaliavoms, o Seulas atsiėmė Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pateiktą skundą prieš Japoniją ir žengė žingsnius, kad būtų normalizuotas karinis dalijimosi žvalgybine informacija susitarimas.
