Susitikimo metu šalys apsikeitė pozicijomis Krymo ir Ukrainos konflikto klausimais, Aljansas pristatė savo ateities planus Afganistane, Varšuvos viršūnių susitikimo rezultatus. Didelis dėmesys buvo skirtas įtampos mažinimui, didesniam karinės veiklos skaidrumui, Maskva pristatė savo pasiūlymą kariniams orlaiviams virš Baltijos jūros visada skraidyti su įjungtais automatiniais atsakikliais.
„Tai nebuvo abipusio sutarimo susitikimas. Tačiau tai buvo proga patikslinti savo pozicijas“, – po posėdžio žurnalistams teigė J. Stoltenbergas.
Sveikindamas Rusijos siūlymą dėl karinių orlaivių atsakiklių, J. Stoltenbergas pabrėžė, jog svarbiau už šį techninę detalę yra saugus ir profesionalus pilotų elgesys.
„Matėme nesaugių Rusijos (oro pajėgų – ELTA) skrydžių pavyzdžių, priartėjant prie JAV laivų Baltijos jūroje, lydint NATO šalių lėktuvus. Pirmiausiai turime kreipti dėmesį į karinių orlaivių elgesį Baltijos jūroje“, kalbėjo NATO vadovas.
J. Stoltenbergas taip pat pabrėžė poreikį atnaujinti karinę veiklą reglamentuojančius dokumentus, visų pirma – Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą, reglamentuojantį karinės informacijos apsikeitimą tarp valstybių, karinių pratybų rengimo tvarką ir kitų šalių informavimą apie jas.
„Pastaruoju metu susidūrėme su iššūkiais (...) kai Rusija pasinaudojo spragomis Vienos dokumente rengdama netikėtas pratybas, taip išvengdama tarptautinių stebėtojų jose (pratybose – ELTA“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Generalinis sekretorius pridūrė, kad nors NATO šalys yra parengusios siūlymų Vienos dokumento tobulinimui, šis klausimas turi būti keliamas ESBO, į kurią taip pat įeina ir Aljansui nepriklausančios valstybės, pavyzdžiui Suomija ir Švedija.
Trečiadienį NATO ir Rusijos ambasadoriai susitikimo antrą kai 2014 m. po Krymo aneksijos Aljansas nusprendė nutraukti praktinį bendradarbiavimą su Maskva bei pristabdyti Tarybos susitikimus. Taip pat tai pirmasis Tarybos susitikimas po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje, kur buvo priimtas sprendimas dislokuoti daugianacionalinius sąjungininkų batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šiam sprendimui prieštaraujanti Rusija teigia, kad NATO reaguoja į neegzistuojančią grėsmę ir žada „atsakomuosius veiksmus“.