Čečėnų kovotojai savo ruožtu teigė, kad Š. Basajevas žuvo „nelaimingo atsitikimo“ metu, per neatsargumą sprogus sunkvežimiui, kuriame, pirotechnikų teigimų, buvo ne mažiau kaip 150 kg plastito.
Ekspertų įsitikinimu, sprogmenų prikrautas sunkvežimis, pražudęs Š. Basajevą, sprogo detonuotas nuotolinio valdymo sprogdikliu, o pats sprogmenų krovinys, kaip teigia „Izvestija“, buvo suformuotas Irake ir į Ingušiją buvo atgabentas per Gruziją ir Turkiją, dėl to ši operacija negalėjo apsieiti be tiesioginės JAV pagalbos.
Prie tokios išvados prieita dėl to, kad maršrutas Iranas–Armėnija–Azerbaidžianas būtų per daug pavojingas, o kelias per Gruziją ir Turkiją būtų ir trumpesnis, ir gerokai mažiau komplikuotas. Turint omenyje, kad Irakas yra JAV „atsakomybės zona“, akivaizdu, kad be JAV pagalbos ir pritarimo ši operacija nebūtų buvusi įgyvendinta.
JAV prezidentas George’as W. Bushas po čečėnų karo lauko vado žūties pareiškė, kad Š. Basajevas „nusipelnė“ tokio likimo.