Spalio 7 d. „Hamas“ teroristai įsiveržė į Izraelį ir, kaip teigia Izraelio valdžia, nužudė mažiausiai 1 400 žmonių, pagrinde civilių.
Per atsakomąjį Izraelio bombardavimą žuvo daugiau nei 5 000 palestiniečių, dauguma jų – civiliai, kaip praneša „Hamas“ kontroliuojama sveikatos apsaugos ministerija.
Izraelio kariams ir „Hezbollah“ nariams beveik kasdien per sieną apsikeičiant šūviais, AFP nusprendė pasidomėti, kodėl ši grupuotė remia „Hamas“, kokie yra jos pajėgumai ir ar musulmonų šiitų judėjimas tikrai ketina prieš Izraelį atverti naują frontą pietų Libane.
Kodėl „Hezbollah“ palaiko „Hamas“?
Po „Hamas“ įvykdyto antpuolio, izraeliečių ir „Hezbollah“ apsišaudymas per sieną buvo sąlyginai santūri pasienio ekvilibristikos dalis.
Naujienų agentūros AFP skaičiavimu, Libano pusėje galėjo buvo nukautas 41 asmuo – dauguma žuvusiųjų buvo smogikai, nors tarp jų buvo keturi civiliai, vienas iš jų – naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas Issamas Abdallah.
Izraelyje buvo nukauti keturi asmenys – trys kariai ir vienas civilis.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje kovoti su Izraelio okupacija pietų Libane įsteigta „Hezbollah“ yra vienintelė Libano grupuotė, po 1975–1990 m. pilietinio karo nesudėjusi ginklų.
2006 m. Izraelis ir „Hezbollah“ pradėjo kruviną konfliktą, per kurį aukų, kurių dauguma buvo civiliai gyventojai, skaičius Libane viršijo 1 200, o Izraelyje žuvo 160 žmonių, dauguma jų – kariai.
„Hezbollah“ ir musulmonų sunitų grupuotė „Hamas“ nuo seno priklauso „jungtiniam operacijų centrui“, kurio nariu yra ir Kuds pajėgos – galingas Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso užsienyje vykdomų operacijų skyrius, agentūrai AFP teigė „Hezbollah“ artimas šaltinis, pageidavęs likti nežinomu.
Šios grupuotės priklauso vadinamajai „pasipriešinimo ašiai“ – Libano, Palestinos, Sirijos ir kitoms Irano remiamoms ginkluoto pasipriešinimo Izraeliui pajėgoms.
Kaip pasakojo Michaelas Youngas iš Carnegie vidurio rytų centro, „Hezbollah“ teikia paramą „Hamas“, nes ideologiškai jos „randa bendrą kalbą pasipriešinimo Izraeliui klausimu“.
„Pasipriešinimo ašis“ visuomet stengėsi pabrėžti, kad ji nėra tiesiog musulmonų šiitų organizacija, kalbėjo jis, o „„Hamas“ vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad ji nebūtų tapatinama tik su viena kuria religija“.
„„Hamas“ yra pačiame Palestinos klausimo, kuris neatsiejamas nuo revoliucinės „Hezbollah“ ir Irano tapatybės, centre,“ – pridūrė M. Youngas.
Kokie yra „Hezbollah“ pajėgumai?
„Hezbollah“ – žymiausia veikėja Libano politinėje ir karo arenoje, savo arsenale turinti valdomų raketų ir laikoma galingesne nei nacionalinė Libano kariuomenė.
Teheranas teikia „Hezbollah“ finansinę ir karinę paramą, o Sirija, kur ši grupuotė pilietiniame kare metų metus kovojo prezidento Basharo al-Assado pusėje, užtikrina sklandų ginklų perdavimą.
Pasibaigus 2006 m. konfliktui, „Hezbollah“ pajėgų Libano pietiniame pasienyje, kur patruliuoja Jungtinių Tautų taikdariai, praktiškai nesimatė.
Tačiau ekspertai teigia ir pranešimuose nurodoma, kad grupuotė šiame jos nariams gerai pažįstamame regione turi pozicijų, slėptuvių ir tunelių.
2021 m. spalį „Hezbollah“ vadas Hassanas Nasrallah pareiškė, kad grupuotė turi 100 000 ginkluotų kovotojų, be to, judėjimą palaiko daugelis pietų Libano gyventojų.
H. Nasrallah jau ne vienerius metus gyrėsi, kad jo grupuotės turima ginkluotė gali pasiekti giliai Izraelio teritorijoje esančius taikinius.
Rugpjūtį jis pareiškė, kad pakaktų vos „keleto itin tikslių raketų“, kad „Hezbollah“ sunaikintų Izraelyje esančius taikinius, įskaitant „civilinius ir karinius oro uostus, oro pajėgų bazes, elektrines“ bei Dimonos branduolinę jėgainę.
Ar „Hezbollah“ eis toliau?
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį sakė, kad, pradėjusi karą su Izraeliu, „Hezbollah“ padarytų „gyvenimo klaidą“.
Analitikai agentūrai AFP yra sakę, kad konflikto eskalavimas priklausytų nuo to, ar Izraelis pradės Gazos sausumos invaziją.
Libano Amerikos universiteto politikos analitikas Imadas Salamey teigė, kad „Hezbollah“ galėtų sustiprinti savo puolimą, tačiau ji „nenori nukreipti dėmesio nuo vykstančio palestiniečių ir izraeliečių konflikto“.
M. Youngas iš Carnegie centro minėjo, kad „Hezbollah“ veiksmais siekiama atitraukti Izraelio pajėgas nuo Gazos, kad kariuomenės puolimas šia kryptimi „įstrigtų arba visai neįvyktų“.
„Kita vertus, jie („Hezbollah“) nori sukelti tokią konflikto išplitimo po visą regioną baimę, kad Jungtinės Tautos, ši kartą galbūt su Jungtinių Valstijų palaikymu, imtų daryti spaudimą, kad būtų paskelbtos paliaubos,“ – pridūrė jis.
Tiek M. Youngas, tiek I. Salamey pareiškė abejojantys, ar Iranas leistų „Hezbollah“ įsivelti į plataus masto konfrontaciją su Izraeliu vien tam, kad palengvintų „Hamas“ patiriamą spaudimą.
„Nemanau, kad Iranas nori aukoti „Hezbollah“ ir nemanau, kad jis mano, jog tai yra būtina,“ – sakė M. Youngas.
„„Hezbollah“ gali įsitraukti į mūšį su tam tikrais apribojimas,“ – pridūrė jis.
