Tai įvyko jam bemedžiojant Amazonės atogrąžų miške: po kelių mėnesių praktiškai visi, kuriuos jis pažino, išmirė nuo paslaptingos ligos, rašo todayonline.com.
Šis susitikimas tapo ypatingu dviejų skirtingų pasaulių pažinties momentu. Deja, žymėjo ir šiurpios tragedijos pradžią. Vieną pasaulį simbolizavo Waiapi gentis, o kitą – Brazilijos kasybos ir miškų kirtimo entuziazmo pionieriai. Įdomu tai, kad nė vieni iki tos akimirkos nenumanė apie kitų egzistavimą.
„Baltieji išsitraukė revolverius, o mes turėjome iečių. Buvome pasirengę“, – pasakoja genties senbuvis.
Incidentas baigėsi taikiai, tačiau aukso ieškotojai, įsibrovę į Waiapi genties valdas, turėjo žymiai pavojingesnį ginklą nei revolverį. Išsivysčiusiose visuomenėse tokios ligos kaip tymai ir gripas jau seniai buvo pažaboti. Deja, žmonėms iš izoliuotų genčių, neturintiems imuniteto, šie virusai prilygo bombardavimui.
„Waiapi žmonėms šios ligos nebuvo pažįstamos, tad žmonės ėmė mirti kaip musės“, – prisimena Tzko Waiapi.
„Kai prasidėjo gripo epidemija, galiausiai padėtis laipsniškai ėmė gerėti, tad ir užklupus tymams buvo vilties, kad galiausiai viskas bus gerai. Deja, tymai žymiai stipresni, ir žmonės pradėjo masiškai mirti“, – pasakoja genties vadas.
Nors tikslaus savo amžiaus vienas iš genties vadų ir neatskleidžia, skaičiuojama, kad jam virš 80 metų. Nepaisant garbaus amžiaus, jo prisiminimai apie skaudžią patirti neįtikėtinai gyvi.
„Praktiškai nebebuvo kam laidoti mirusiųjų. Lavonus ėdė laukiniai žvėrys, nes nebuvo kam deramai su jais atsisveikinti“, – paaiškino.
Paklaustas, kiek artimų žmonių neteko užklupus ligoms, jis pradėjo vardinti: žmonos, tėvo ir uošvės, svainio, vaikų. Galiausiai liovėsi – suprato, kad tų žmonių tiesiog labai daug.
„Jie iš Waiapi atėmė brangiausią – vaikus“, – konstatuoja jis.
Žada „kariauti“
Ši senovės gentis dabar pažadėjo „kariauti“ tiek su šalies valdžia, tiek su tarptautinėmis kasybos bendrovėmis.
Maždaug 1200 Waiapi genties žmonių, kurių išskirtinis bruožas yra raudonos strėnjuostės, gyvena laikydamiesi savo įstatymų ir praktiškai neturi jokio ryšio su civilizacija, rašo metro.co.uk.
Gentis visomis išgalėmis kovoja su stambiųjų kasybos bendrovių invazija. Verslininkai gviešiasi aukso ir kitų brangiųjų metalų, slypinčių atogrąžų miškuose. Štai ką sako 36 metų genties atstovas Tapayona Waiapi: „Mes kovosime ir priešinsimės. Mes priešinsimės atėjūnams. Jeigu Brazilijos valdžia pasiųs karių žudyti žmonių, mes priešinsimės iki paskutinio kraujo lašo“.
Norėdamas pagrįsti savo žodžius, vyras mojuoja ilga lazda, rodo užnuodytas strėles ir priduria: „Jeigu Brazilijos prezidentas čia pasirodys, jeigu išdrįs prisiartinti, štai ką jis gaus“.
Genties žmonės turi ir šaunamųjų ginklų. Taip nutiko po pirmosios jų akistatos su šalies valdžia XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Jais naudojasi medžiodami, tačiau ir po šiai dienai pirmenybę teikia strėlėms su užnuodytais antgaliais. 43 metų genties narys Aka’upotye Waiapi sako: „Tai mūsų ginklai, taigi nesame priklausomi nuo prašalaičių ginkluotės“.
Waiapi genties gyvenimas itin uždaras – jų gyvenamas teritorijas galima pasiekti tik pėsčiomis arba atplaukti upe. Nepaisant to, Brazilijos valdžia pasišovusi teritoriją atverti kasybos pramonei ir mišką iškirsti.
Rugpjūtį šalies prezidentas pasirašė įsaką, kuriuo regione naikinami kasybos ribojimai. Nors po mėnesio jis persigalvojo, Waiapi gentis ir toliau išlieka pavojuje.
Pirmoji genties akistata su šiandienine Brazilija įvyko XX amžiaus 8-ąjame dešimtmetyje ir buvo tikrai tragiška. „Baltasis žmogus“ į gentį atnešė ligų, nuo kurių išmirė nemažai čiabuvių. 1973 metais jų teliko 151.
Genties vadas Tzako Waipi, kuriam jau daugiau nei 80 metų, tvirtina: „Mes kovosime, kad toks scenarijus daugiau niekada nepasikartotų. Tai sakau savo vaikams, savo anūkams, visiems savo žmonėms.
„Dabar esame rimtai nusiteikę karui. Neketiname trauktis“, – karštai pasakoja vadas.
31 metų genties narys Jawarywa Waiapi, pirmasis iš genties užimantis postą Brazilijos valdžios aparate, sako, kad dialogas ir politika yra vienintelis būdas išlikti: „Šiandien jau nebesame priversti kariauti lazdomis ir strėlėmis. Privalome kovoti žiniomis, politika. Tai mūsų naujausias ginklas“.