"Tai labai svarbu, - žurnalistams sakė salos meras Sergio Ortelli. - Tai bus atminties ir paminėjimo diena".
Metinių minėjimas prasidėjo sekmadienį 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, kai darbininkai pakėlė uolą, į kurią "Costa Concordia" atsitrenkė ir kurią nuvilko dugnu. Šis akmuo bus pastatytas netoli tos vietos prie kranto, kur stovėjo anksčiau, simbolizuojant grįžimą prie įprasto gyvenimo.
Aukų giminaičiai paleido gėlių vainikus ties laivu, kuris ten tebeguli nuvirtęs ant šono. 4 229 žmones iš 70 šalių plukdęs laivas pernai sausio 13-osios vakarą užplaukė ant uolos ir pusiau nugrimzdo.
Šį sekmadienį 32 kartus nuskambėjo laivo sirena, kai uola buvo pamažu leidžiama į vandenį, o verkiantys giminaičiai stebėjo iš kito laivo.
"Noriu teisingumo savo šeimai ir visoms aukoms", - sakė Susy Albertini, kurios penkerių metų duktė su savo tėvu žuvo per katastrofą.
Tyrime dėl nužudymo minimi dešimt įtariamųjų, tarp jų - laivo kapitonas Francesco Schettino, bulvarinių dienraščių pramintas "Kapitonu Bailiu" už tai, kad ilgiau nei valandą delsė evakuoti žmones iš skęstančio laivo, o vėliau paliko lainerį, kai jame dar buvo įstrigusių žmonių.
"Tai mums labai sunku", - sakė 35 metų Maddelein Soria (Madelein Sorija), padavėjos iš Peru Erikos Fani Sorios Molinos, kuri žuvo per katastrofą, sesuo.
"Tai kažkas, kas liks su mumis visą gyvenimą. Esu čia, kad atiduočiau pagarbą savo seseriai. Jaučiuosi tarsi vėl būčiau su ja", - sakė ji.
Tarp žuvusių keleivių, išplaukusių į kruizą po Viduržemio jūrą prabangiu laineriu, 12 buvo iš Vokietijos, septyni - iš Italijos, šeši - iš Prancūzijos, po du iš Peru ir JAV, po vieną iš Vengrijos, Indijos ir Ispanijos.
Katastrofą išgyvenę žmonės, kurie atvyko į ceremoniją, prisiminė tos nakties paniką, kai šimtai žmonių turėjo šokti į šaltą vandenį, leistis virvinėmis kopėčiomis į tamsą ar evakuotis sraigtasparniu, kai kelios gelbėjimosi valtys neišsiskleidė.
"Atvykome, nes norėjome pareikšti savo dėkingumą. Mes išgyvenome", - sakė Ronaldas Dotsas iš Ispanijos, kuris tuo laivu plaukė su žmona ir sūnumi.
Katastrofą išgyvenęs prancūzas Jacques'as Massonas sakė: "Kuo daugiau praeina laiko, tuo labiau jaučiuosi traumuotas ... Žinau, kad niekada nebegrįšiu į šią salą".
Kita "Costa Concordia" plaukusi prancūzė, Daniele Dubuc (Daniel Diubiuk), išlipusi iš kelto apsiverkė. "Manau, kad svarbu būti čia", - sakė ji.
Pasak D.Dubuc, ji su vyru mėgo pramoginius šokius ir mėgavosi jais to kruizo metu, bet "tragedija atėmė norą šokti".
Daugelis sakė, kad taip pat atvyko padėkoti vietos gyventojams, kurie puolė traukti iš vandens drebančius žmones, nešė jiems maistą ir antklodes.
Per sausakimšas pamaldas bažnyčioje, kuri prieš metus buvo tapusi laikinu prieglobsčiu permirkusiems žmonėms pirmosiomis valandomis po tragedijos, buvo išstatyti daiktai iš laivo - gelbėjimo liemenė, virvės galas, duonos gabalėlis ir Dievo Motinos statulėlė.
"Jūs šioje bažnyčioje esate namuose", - grįžusiems laivo keleiviams sakė tėvas Lorenzo Pasquotti, kuris lygiai prieš metus atvėrė jiems bažnyčios duris.
Sekmadienį taip pat bus įteikti apdovanojimai gelbėtojams, kurie iš pradžių kelias savaites ieškojo likusių gyvų žmonių, tokių kaip viena jaunavedžių pora iš Pietų Korėjos, ištraukta iš laivo gilumos, o vėliau pradėjo niūrias žuvusiųjų paieškas užlietuose skyriuose.
Po tylos minutės 20 val. 45 min. Grinvičo (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku - tiksliai tuo metu, kai laivas rėžėsi į uolą, visi šios 1,5 tūkst. gyventojų turinčios jūreivių salos žvejybiniai laivai įjungs sirenas tragedijos aukoms pagerbti.
Tada iš uosto bus paleisti 32 žibintai - po vieną kiekvienam žuvusiajam.
Laivo savininkai - bendrovė "Costa Crociere", valdanti didžiausią Europoje kruizinių laivų flotilę - taip pat organizuoja pamaldas visų savo laivų koplytėlėse, o jų vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo.
"Costa Concordia" įgula buvo daugiatautė, todėl kompanija gedulingas katalikiškas pamaldas organizuoja Limoje ir Maniloje, musulmonų apeigas - Balyje ir Džakartoje, hinduistų ceremonijas - Goa ir Mumbajuje, taip pat - budistų ceremoniją Šanchajuje.
"Costa Crociere" paprašė tragediją išgyvenusių žmonių nedalyvauti ceremonijose Džilijo saloje, nes ten trūksta vietos, bet dešimtys laivo katastrofą išgyvenusiųjų, kurie kalba apie nepraeinančias traumos pasekmes, šio prašymo nepaisė.
Lygiai prieš metus, kapitono nurodymu, "Costa Concordia" mėgino atlikti "saliutą" salai, praplaukdamas dideliu greičiu netoli kranto, tačiau atsitrenkė į grupę povandeninių uolų, žinomų kaip "Le Skolė". Galiausiai laivas smarkiai pasviro ir atsirėmė į uolėtą priekrantės dugną.
Kai galiausiai buvo liepta palikti laivą, evakuacija buvo chaotiška, nes laivas gulėjo pakrypęs beveik 90 laipsnių kampu, o buvusios sienos virto lubomis ir grindimis.
Šimtai žmonių, negalėjusių įsėsti į gelbėjimo valtis, šoko į šaltą jūros vandenį tamsoje, nuslydo nuo laivo korpuso arba buvo nublokšti sraigtasparnio sukelto oro srauto.
Laivas iki šiol guli priekrantėje ir yra gerai matomas iš Džilijo uosto. Operaciją, per kurią aprūdijusį korpusą planuojama pakelti nuo jūros dugno ir nutempti į uostą, kur jis būtų supjaustytas, teko ne kartą sustabdyti dėl techninių kliūčių.
Gelbėjimo darbų koordinatoriai šeštadienį sakė, kad precedento neturinti ir 300 mln. eurų kainuosianti operacija laivui iškelti bus baigta iki rugsėjo.