Visas spindintis ministras pirmininkas Silvijas Berluskonis (Silvio Berlusconi) paskelbė, kad tiltą statysianti bendrovė patvirtino darbų grafiką ir finansavimo planą, pagal kurį statybos darbai prasidės 2005 metais, o milžiniškas statinys bus perduotas naudoti 2011 metais.
"Šiandien prasideda Mesinos sąsiaurio tilto projekto įgyvendinimas", - Romoje per spaudos konferenciją pareiškė S. Berluskonis (Silvio Berlusconi).
Būsimasis tiltas stovės ant dviejų aukštesnių už Eifelio bokštą pagrindinių atramų, o atstumas tarp jų sieks 3,3 kilometro, arba bus triskart didesnis negu garsiojo San Francisko Aukso vartų tilto centrinės dalies tarpatramis.
Pagal neseniai patvirtintus planus, statybos darbai turėtų kainuoti 4,6 mlrd. eurų, iš kurių 40 proc. padengs valstybės kontroliuojama kompanija, o 60 proc. įneš privatūs investuotojai.
Projekto šalininkai tvirtina, kad naujasis tiltas suteiks svarbų impulsą ekonomiškai atsilikusiai Sicilijai ir Italijos pietums. Vien tilto eksploatavimui, anot jų, reikės tūkstančių darbuotojų. Tuo tarpu gausūs kritikai teigia, jog tilto projektas yra netobulas ir kad visas sumanymas yra pasmerktas žlugti.
Geologai pažymi, kad tilto atramos stovės seismologiškai aktyviose zonose. Jie abejoja, ar tiltas atsilaikytų per žemės drebėjimą, koks 1908 metais supurtė regioną, kai žuvo 37 tūkst. žmonių ir buvo sugriautas Sicilijos Mesinos miestas.
Tilto projektuotojai atšauna, kad modeliniai skaičiavimai ir bandymai rodo, jog tiltas nesugriūtų net jei įvyktų stipresnis negu 7,1 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, o jo epicentras būtų už 15 kilometrų. Bet tai nenuramino geologų, klausiančių, kaip inžinieriai numato atsižvelgti į tai, kad Sicilija pamažu dreifuoja nuo Italijos žemyninės dalies.
Aplinkosaugininkai piktinasi tuo, kad tiltas ir privažiavimo keliai užims daug žemės, o tilto vaizdas darkys kraštovaizdį.
Dar kiti kritikai prognozuoja, kad į tilto statybą ir vėliau į jo eksploataciją įsitrauks mafija, anksčiau Italijos pietuose ne kartą pelniusis iš didelių infrastruktūros projektų.