Penktadienį Briuselyje vykusiame aukšto lygio ES diplomatų susitikime Roma užginčijo pasiūlymus uždrausti atvykti į Bendriją A.Lukašenkai ir Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su opozicijos kandidatų, už demokratiją pasisakančių demonstrantų ir niekuo dėtų praeivių mušimus ir areštus po gruodį vykusių prezidento rinkimų.
"Šiuo atžvilgiu jie gana vieniši, - sakė vienas ES diplomatijos šaltinis, turėdamas omenyje Italijos atstovus. - Jų tradicinis argumentas - jog tokios sankcijos niekada nebūdavo veiksmingos ir kad svarbu išlaikyti atvirus (bendravimo) kanalus, netgi su "blogiečiais".
Kitas ES diplomatas pareiškė: "Susitikimo dalyviai nusprendė, kad yra trys prioritetai: išlaisvinti politinius kalinius, padrąsinti pilietinę visuomenę ir pasirūpinti, kad žmonės, kurie galimai įvykdė nusikaltimus, būtų kažkaip nubausti. Tačiau svarstant kaip tai padaryti jaučiamas tam tikras darnumo stygius".
"Italija labiausiai užsispyrusi (prieš sankcijas), tačiau esama ir kitų, kurios elgiasi atsargiau... - Ispanija, Portugalija, - pridūrė šaltinis. - Vokietija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė sako: "Taip, mes smarkiai stengėmės kurti dialogą su Baltarusija. Tačiau dabar taip pat turime reaguoti griežtai."
ES diplomatai toliau svarstys sankcijų klausimą ir asmenų, kuriems ketinama uždrausti išduoti Bendrijos vizas, sąrašą žemesnio lygio susitikimuose, kurie vyks Briuselyje kitą savaitę. Galutinis sprendimas bus paskelbtas po dešimties dienų arba per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sausio 31 dieną.
Kad sankcijos prieš Baltarusiją įsigaliotų, joms turi pritarti visų 27 ES šalių vyriausybės.
Italijos URM penktadienio vakarą šio klausimo komentuoti dar negalėjo.
Tačiau Roma anksčiau taip pat laikėsi Minskui draugiškos krypties.
Pernai spalį italų diplomatai argumentavo, kad ES turėtų visam laikui atšaukti A.Lukašenkai paskelbtas sankcijas, užuot laikinai jas įšaldžiusi.
2009 metais Roma vienintelė iš Bendrijos sostinių ištiesė raudoną kilimą per A.Lukašenkos vizitą. Tai pačiais metais Italijos premjeras Silvio Berlusconi apsilankė Minske.
2006 metais Italija taip pat mėgino priešintis ES paskelbtiems dideliems muitams, kuriais Baltarusiją siekta nubausti už profsąjungų persekiojimą.
Anksčiau šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi ir Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas paragino ES imtis naujų sankcijų, o C.Bildtas sakė "EUobserver", kad šis žingsnis "neišvengiamas".
Vengrijos ambasadorius Minske Ferencas Kontra taip pat ragino Baltarusiją leisti ES diplomatams aplankyti areštuotus kandidatus į prezidentus, kad būtų galima patikrinti suimtųjų sveikatos būklę.
Šį pareiškimą Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija padarė ES vardu, nes Europos išorės veiksmų tarnyba (European External Action Service, EEAS) kol kas neturi ambasados Baltarusijos sostinėje. Tačiau į Budapešto raginimą jokios reakcijos kol kas nesulaukta.
Šimtų suimtųjų buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat baiminamasi dėl kai kurių opozicijos veikėjų saugumo.
Pavyzdžiui, 64 metų opozicijos kandidatas į prezidentus gruodžio 19 dieną kaukėtų vyrų buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, o po kelių valandų paimtas iš ligoninės civilius drabužius vilkėjusių saugumo pareigūnų.