Apie tai kalbama Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje. Ekspertai teigia, kad apie tokius Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus byloja trys veiksniai: finansiniai, ekonominiai ir kariniai rodikliai.
ISW priminė, kad susitikimo su frakcijų lyderiais Valstybės Dūmoje metu (susitikimas įvyko po dar vieno „teisėto“ V. Putino perrinkimo prezidentu) diktatorius vėl pabrėžė Rusijos ekonomikos plėtros svarbą.
ISW mano, kad karinė grėsmė, kurią Aljansui gali kelti Rusijos Federacija (RF), priklauso nuo finansinių išteklių, kuriuos V. Putinui pavyks nukreipti „karo reikmėms“. Kol kas jis bando sukurti sąlygas ekonomikai stabilizuoti.
„Labiausiai tikėtina, kad Rusija ruošiasi ne tik ilgalaikiam karui su Ukraina, bet ir būsimam plataus masto konfliktui su NATO“, – rašoma ataskaitoje.
Be to, RF gynybos ministras Sergejus Šoigu neseniai akcentavo keletą dalykų, kurie irgi, ko gero, yra ilgalaikių Rusijos pastangų pasiruošti potencialiam karui su NATO dalis. Pavyzdžiui, S. Šoigu pranešė apie armijos korpuso (tikriausiai tai šiuo metu Karelijoje formuojamas korpusas arba 40-asis armijos korpusas, dislokuotas Ukrainos Chersono srityje) ir motorizuotųjų šaulių divizijos (tikriausiai tai 67-oji divizija, dislokuota Charkivo–Luhansko srities kryptimi ir įeinanti į naujos 25-osios kombinuotųjų pajėgų armijos sudėtį) formavimą.
Taip pat RF gynybos ministras pareiškė, kad Rusijos karininkai iki 2024 m. pabaigos planuoja suformuoti dvi kombinuotųjų pajėgų armijas, 14 divizijų ir 16 brigadų.
„Remiantis ISW vertinimais, Rusijai kol kas trūksta žmonių, karinės infrastruktūros ir mokymų potencialo, kad artimiausioje ir vidutinės trukmės perspektyvoje tinkamai sukomplektuotų keletą visiškai naujų divizijų ir deramai jas paruoštų koviniams veiksmams. Vis dėlto tokios reformos tikriausiai nukreiptos į ilgalaikio Rusijos karinio potencialo plėtrą galimiems konfliktams su NATO pradėti, o ne į skubų ginkluotųjų pajėgų papildymą naujai sukomplektuotais junginiais“, – mano ISW analitikai.
