Netoliese prisėda mergaitės tėvai. Jų raukšlėti veidai ir liūdnos akys liudija apie sunkų gyvenimą, kuris neseniai tapo dar sunkesnis. Pabėgėlių stovykla, kur apsistojusi šeima, įkurta netoliese Dahuko miesto – tuo pasirūpino Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, norėdama padėti iš gimtųjų namų ISIL džihadistų išvytiems jazidams.
Paklausta, ar ji sutinkanti papasakoti savo istoriją, mergaitė linkteli ir žvilgsniu paprašo tėvų išeiti iš palapinės. Ji nenori, kad jie girdėtų, ką ji papasakos.
Prieš šešias savaites šeimai teko ankstyvą rytą grūstis į kaimynų automobilį. Jie išgirdo, kad atvyksta ISIL džihadistai, todėl turėjo kuo skubiau palikti namus Sindžare. Kelyje jiems kelią pastojo mažiausiai septyni „Islamo valstybės“ automobiliai.
„Iš automobilio mus išvilko prievarta. Atskyrė vyrus ir moteris, buvau atkirsta nuo savo 19 metų brolio. Jie pasiėmė tik mergaites – susodino į autobusiuką“, - pasakoja penkiolikmetė.
Pasibaisėtinos sąlygos
Iš Sindžaro Aria, jos 14 metų giminaitė ir būrelis kitų merginų buvo nugabentos 120 kilometrų į ISIL būstinę Mosule, antrame pagal dydį Irako mieste, dar birželį atitekusį maištininkams.
Savo grobį džihadistai nuvedė į trijų aukštų pastatą, kur jos buvo užrakintos kartu su dešimtinis kitų pagrobtų mergaičių.
„Mosule jie mus vertė išsižadėti savo tikėjimo ir priimti naują religiją. Jie mums liepė: „Skaitykite mūsų Koraną“. Kelios mergaitės pagrobėjams prisipažino: „Niekada nėjome į mokyklą – nemokame skaityti“. Aš pati negalėjau suprasti, kas tame Korane rašoma“, - pasakoja Aria.
Pasibaisėtinomis sąlygomis Aria gyveno ilgiau nei tris savaites. Per tą laiką ne kartą buvo atėjęs šeichas, kuris iš viso išsirinko 20 mergaičių – tarp jų buvo ir 14 metų Arios giminaitė.
„Jis ja pasinaudojo. Man buvo labai baisu. Dauguma mano draugių buvo žaginamos. Labai sunku apie tai kalbėti“, - sako Aria.
Seksualinė prievarta jazidų kultūroje yra tabu – niekas neprisipažįsta tapęs auka.
Žurnalistai subtiliai paklausė, ar toks likimas ištiko ir pačią Arią. Ji nusuka akis, įbeda žvilgsnį į sieną ir papurto galvą.
Akivaizdu, kad mergaitė patyrė siaubingą traumą.
„Nuolat regiu jų akis. Sapnuoju košmarus. Negaliu liautis galvojusi, ką jie padarė kitoms mergaitėms. Mačiau ir patyriau labai didelių kančių“, - neslepia penkiolikmetė.
Gėda
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Dahumo miesto skyriaus vadovė Tanya Kareem paaiškina, kaip sunku tokioms mergaitėms kaip Aria kalbėti apie savą patirtį.
„Nors šios mergaitės išlaisvintos, joms pasisekė, tačiau jos negali kalbėti apie skausmingą patirtį. Jos traumuotos. Be to, jos priklauso bendruomenei, kuri nesupranta, ką tai reiškia šeimai. Tokia patirtis užtraukia gėdą, todėl niekas apie tai ir nekalba“, - paaiškina T. Kareem.
Aria ir jos draugė dviejų ISIL maištininkų, kuriuos įvardija kaip Abu Hassaną ir Abu Jaffarą, buvo išvežtos į Faludžą.
„Jie buvo labai baisūs. Turėjo ilgas barzdas, buvo aukšti ir stambūs. Net ir vyrai būtų jų išsigandę. Jie mus vertė už jų tekėti, žadėjo skriausti, jeigu nesutiksime. Davė telefoną ir nurodė paskambinti artimiesiems, liepė jiems pranešti, kad pakeitėme tikėjimą“, - pasakojimą tęsia Aria.
Tuo telefonu mergaitės slapta paskambino dėdei, kuris Faludžoje turėjo pažįstamų, jie buvo pasirengę padėti. Kai džihadistai trumpaim paliko kalines vienas, nikabais vilkinčios mergaitės paspruko.
„Su drauge galvojome nusižudyti. Tačiau pirmiausia nusprendėme paprašyti draugės dėdės pagalbos. Jis turėjo Faludžoje gyvenančių draugų, bet jie prie namų atvykti ir mūsų išgelbėti negalėjo, todėl pačios išlaužėme duris, užsivilkome nikabus ir daugiau nei valandą ėjome, kur sutartoje vietoje mūsų laukė draugės dėdės draugai. Jie mus nusivežė į saugius namus Faludžoje“, - pasakoja Aria.
Kai pabėgėlių stovykloje galiausiai grįžo atgal į šeimą, jos laukkė nauja skausmo banga.
„Nežinojau, kad mano brolis buvo nužudytas. Labai nuliūdau. Teturėjau vieną brolį. Jis vos prieš pusmetį vedė. Palūžau. Jie nužudė visus vyrus. Nušovė tiesiai į galvą. Mama prie brolio lavono praleido visą naktį“, - pasakoja Aria.
Aria nenori likti stovykloje. Visi žino, kas jau nutiko, todėl žmonės jai už nugaros nuolat šnabždasi ir bado pirštais. Gėdą apsunkina ir kaltės jausmas, užgulęs sužinojus, ką ISIL maištininkai padarė su likusiomis merginomis joms pabėgus.
„Jie jas žagino, nes mes pabėgome. Tokia buvo bausmė. Sugriežtino apsaugą, kad daugiau niekas nepaspruktų. Turiu su tuo gyventi“, - sunkiai žodžius renka penkiolikmetė.