Pietrytinėje Azijos dalyje esanti šalis susidūrė su kol kas didžiausiu COVID-19 protrūkiu. Be to, dėl gilios politinės ir ekonominės krizės vasario mėnesį įvyko karinis perversmas, praneša „The Guardian“. Mianmaro vakcinacijos kampanija sustojo, tyrimai nebeatliekami, o respublikinės ligoninės vos funkcionuoja.
Prieš chuntą protestuojantys ir ligoninėse dirbti atsisakantys gydytojai yra priversti pacientus gydyti slapta, nes bet kada gali būti sumušti ar suimti kareivių.
„Tikslus susirgimų ir mirčių skaičius Mianmare yra nežinomas“, – sakė JT specialusis pranešėjas apie žmogaus teisių situaciją Mianmare Tomas Andrewsas, davęs interviu „The Guardian“. Kadangi žurnalistai ir gydytojai atsidūrė kariuomenės taikinyje, sunku gauti patikimos informacijos apie krizę.
„Žinome, kad atvejų skaičius auga, ir augimas yra labai spartus, keliantis didelį susirūpinimą“, – pridūrė T. Andrewsas.
Anot kariuomenės kontroliuojamos Sveikatos apsaugos ir sporto ministerijos, nuo birželio 1 d. COVID-19 pasiglemžė 4 629 žmonių gyvybes. Visgi tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis. Liepos 27 d. kariuomenės kontroliuojama žiniasklaida pranešė, kad Rangūno, didžiausio Mianmaro miesto, kapinėse bus pastatyta 10 naujų krematoriumų, nes esami krematoriumai nebespėja deginti palaikų.
„Rangūne neretai išvysi tris eiles, – tęsė T. Andrewsas. – Prie bankomatų, prie deguonies balionų (taip elgtis labai pavojinga, nes Mianmaro kareiviai šaudo į eilėje prie deguonies balionų laukiančius gyventojus) bei prie krematoriumų ir morgų.
Šalies miestuose smarkiai trūksta medicininio deguonies, medicininės įrangos ir vaistų. Lauke prie namų žmonės kabina geltonas ir baltas vėliavas, rodančias, kad jiems reikia maisto ar vaistų, o socialinius tinklus užtvindė maldavimai padėti ir pranešimai apie mirtis.
Kariuomenė kaltinama užgrobusi medicininio deguonies atsargas. Kariškiai liepė tiekėjams neparduoti deguonies balionų eiliniams gyventojams, nes neva žmonės kaupia deguonies balionų atsargas.
T. Andrewsas teigė, jog kitos šalys, įskaitant Mianmaro kaimynes, privalo sparčiai imtis veiksmų, kitaip prie savo sienų pamatys nekontroliuojamo koronaviruso protrūkio padarinius.
„Mianmaras virsta COVID-19 šalimi-superplatintoja. Šalyje siaučia delta ir kitos itin pavojingos, itin mirtinos ir itin užkrečiamos koronaviruso atmainos... Susidariusi padėtis yra nepaprastai grėsminga dėl įvairių priežasčių“, – aiškino jis.
„Visi puikiai supranta, kad COVID-19 nesirenka nei pagal tautybę, nei pagal teritoriją, ideologiją ar politinę partiją. Ši liga vienodai žudo visus. Mianmarui tapus koronavirusą superplatinančia šalimi, šiam regionui gresia dar didesnės kančios“, – pridūrė specialusis pranešėjas.
Su Mianmaru besiribojančiose valstybėse gyvena maždaug trečdalis pasaulio populiacijos. Tarp šių šalių yra ir Kinija, kuri, kaip ir Rusija, užkirto kelią ankstesniems Saugumo Tarybos bandymams spausti Mianmaro kariuomenę.
Vasario mėnesį Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kuria reikalauja paskelbti paliaubas visose Mianmaro valstijose, kuriose vyksta konfliktai, kad sveiktos priežiūros darbuotojai galėtų saugiai skiepyti gyventojus nuo COVID-19. T. Andrewsas sakė, kad rezoliuciją reikėtų dar kartą patvirtinti atsižvelgiant į krizę Mianmare. Tai leistų tarptautinėms agentūroms suteikti didesnę pagalbą.
Liepos 28 d. kariuomenės kontroliuojamas laikraštis „The Global New Light of Myanmar“ nurodė, kad chuntos vadas Min Aung Hlaingas posėdžio metu kalbėjo apie „bendradarbiavimo su tarptautine bendruomene, įskaitant ASEAN [Pietryčių Azijos valstybių asociacija] ir draugiškas valstybes, didinimą siekiant užkirsti kelią, kontroliuoti ir gydyti COVID-19“. Bendradarbiavimo smulkmenos nėra žinomos.
Anot JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro, chuntos pajėgos surengė mažiausiai 260 išpuolių prieš medicinos personalą ir gydymo įstaigas, kurių metu žuvo bent 18 žmonių. Kariuomenė sulaikė mažiausiai 67 sveikatos priežiūros darbuotojus ir išdavė dar 600 arešto orderių medikams suimti.
Pranešama, jog priešpaskutinę liepos mėnesio savaitę kariuomenės pareigūnai Rangūne apsimetė COVID-19 pacientais, kad į spąstus įviliotų medicinos pagalbą teikiančius savanorius. Atvykę trys gydytojai buvo suimti, informavo nepriklausoma naujienų agentūra „Myanmar Now“.
Įvairiose įkalinimo įtaigose, įskaitant Rangūne esantį Insein kalėjimą, kur buvo užfiksuotas koronaviruso protrūkis, laikoma mažiausiai 5 630 žmonių. Liepos 20 d. nuo koronaviruso mirė Insein kalinys U Nyan Winas, buvęs Aung San Suu Kyi advokatas ir partijos „National League for Democracy“ vyresnysis narys.
Nuo vasario mėnesio kareiviai nužudė mažiausiai 931 žmogų (tarp aukų yra protestuotojų, politikų ir pašalinių asmenų).
Yra svarių įrodymų, kad Mianmare vykdomi nusikaltimai žmoniškumui, sakė T. Andrewsas: „Tai ne tas atvejis, kai koks pamišęs vadukas išdarinėja siaubingus dalykus konkrečioje teritorijoje, viskas labai sistemiška, labai aišku... Chunta tiesiog per valstybinę televiziją įspėja gyventojus, kad šie neitų į gatves [protestuoti], nes gaus kulką į kaktą. Ir tai nėra tušti grasinimai.“
Specialusis pranešėjas pridūrė, kad tarptautinio atsako reikia labiau nei kada nors anksčiau: „Mianmaro gyventojai praranda viltį, jog tarptautinei bendruomenei rūpi, kas vyksta šalyje.“
Superplatinimo rizika verčia pasaulį bendradarbiauti su režimu
Nesuvaldomas Mianmaro viruso protrūkis turtingesnėms šalims, dovanojančioms COVID-19 vakcinas ir apsaugos priemones, kelia sudėtingą dilemą: bendradarbiauti su generolais, kurie nuvertė civilinę vyriausybę, ar leisti situacijai galutinai išslysti iš rankų?
Nuo to laiko, kai kariuomenė daugiau nei prieš šešis mėnesius įvykdė perversmą, viruso atvejų ir mirčių skaičius smarkiai išaugo. Šalis pastarąjį mėnesį kasdien oficialiai praneša apie kelis šimtus mirčių, tačiau gydytojai teigia, kad realūs skaičiai eksponentiškai didesni. Tikrasis katastrofos mastas nežinomas, nes daugelis piliečių vengia sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pastaruoju metu tapo karinių išpuolių taikiniu.
Neviltis didėja. Tarptautinės pagalbos grupės ir net paralelinė Nacionalinės vienybės vyriausybė, ginčijanti chuntos teisėtumą, prašo kitų šalių pratęsti humanitarinę pagalbą ir padėti Mianmarui suvaldyti situaciją – net jei tai reikštų bendradarbiavimą su režimu, tapusiu tarptautiniu parijumi.
„Kartais neišvengiamai turi „paspausti ranką velniui“, kad pasiektum žmones, kuriems skirta pagalba ir parama“, – sakė Moe Thuzar, Singapūro ISEAS-Yusof Ishak instituto mokslo darbuotoja.
Nekontroliuojamo protrūkio grėsmė neapsiriboja Mianmaru, kuris jau ir taip kenčia nuo pilietinio konflikto, klestinčio skurdo, maisto stygiaus ir ekonominio nuosmukio.
Nuo Indijos iki Kinijos
Šalis įsikūrusi pačioje Azijos širdyje, o jos kaimynai yra Kinija, Tailandas ir Indija, sudarantys apie 40 proc. visos pasaulio populiacijos ir pasaulinėje ekonomikoje sukuriantys 20 trilijonų dolerių. Sienos regione pralaidžios net ir COVID-19 laikais: leidimas virusui plisti Mianmare reiškia naujų atmainų vystymosi galimybę, o tai gali sukelti tolesnę suirutę.
Diplomatai ir gydytojai perspėjo, kad pusė šalies gyventojų per pastarąsias kelias savaites galėjo užsikrėsti virusu, o Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių klausimais Mianmare Tomas Andrewsas pabrėžė, kad šaliai „kyla rimta rizika tapti COVID-19 superplatintoja“.
„Jei vienoje vietoje atsiranda daugiau infekcijų, kurios plinta dideliais kiekiais ir yra nekontroliuojamos, daugiau jų gali išplisti ir visur kitur, be to, yra didesnė naujų atmainų vystymosi tikimybė, – teigė infekcinių ligų gydytojas ir Australijos nacionalinio universiteto medicinos profesorius Peteris Collignonas. – Todėl ir reikia skiepytis.“
Nors sveikatos ekspertai įspėja apie tarpvalstybines pasekmes, jei virusui bus leista nekontroliuojamai plisti, donorai vis dar dvejoja, ar imtis veiksmų – pavyzdžiui, dovanoti vakcinų, kadangi tai gali būti vertinama kaip pritarimas režimui, nužudžiusiam beveik 1000 protestuotojų.
Paramos sustabdymas
Šalys, kadaise teikusios Mianmarui paramą, po perversmo ją sustabdė. JAV ir kai kurios jos sąjungininkės vadovavo tarptautinėms pastangoms sankcionuoti kariuomenę, o kitos valstybės taip pat įgyvendino kontaktų ribojimo arba visiško atsiribojimo politiką.
Šalies aukšti kariniai pareigūnai pranešė, kad yra linkę priimti JT pasiūlymą integruoti sveikatos priežiūros darbuotojus į vietinę COVID-19 prevenciją, nepaisant vykstančių konfliktų su medicinos personalu. Jie taip pat minėjo galimybę bendradarbiauti su etninėmis ginkluotomis grupuotėmis vykdant skiepų programą, nors lieka neaišku, kaip tai praktiškai įgyvendinti.
Mianmaras gavo 8 milijonus vakcinų dozių iš Indijos ir Kinijos, tačiau tik vos daugiau nei 3 proc. iš 55 milijonų gyventojų yra pilnai paskiepyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos naujų infekcinių ligų direktorė Khin Khin Gyi.
Karinė vyriausybė nusiteikusi iki metų pabaigos paskiepyti pusę šalies gyventojų, nors tiekimo apribojimai gali kelti sunkumų. Pirmadienį kariuomenė pranešė, kad buvo pasiektas susitarimas su gamintojais papildomai įsigyti 24 milijonus dozių.
Valdant ankstesnei vyriausybei Mianmaras užsitikrino pakankamą tiekimą, kad galėtų paskiepyti 20 proc. savo gyventojų pagal Pasaulio sveikatos organizacijos remiamą „Covax“ iniciatyvą, kurios tikslas – vakcinuoti mažesnes pajamas gaunančias šalis. Trečiąjį ketvirtį Mianmaras organizacijos dėka turėtų sulaukti 4 milijonų „Pfizer Inc.“ vakcinos dozių.
Nors JAV praėjusią savaitę paskelbė skirsianti 50 milijonų dolerių humanitarinės pagalbos partneriams Mianmare, skiepų ji nedovanojo, nepaisant milijonų dozių kitoms regiono šalims. JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield pažymėjo, kad vyriausybė bendradarbiauja su JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kad suteiktų tiesioginę pagalbą Mianmaro žmonėms, tačiau paramos vakcinomis trūkumo nekomentavo.
Taikiniai – ligoninės
Mianmaro COVID-19 protrūkis klostosi kitaip nei kitose Pietryčių Azijos valstybėse, kur sveikatos priežiūros įstaigos buvo perpildytos, o darbuotojai stengėsi rasti papildomo deguonies ir ligoninės lovų. Atvirkščiai, daugelis Mianmaro piliečių vengia vietinių ligoninių po to, kai išpuoliai, nukreipti prieš medicinos personalą, pateko į tarptautines antraštes.
Remiantis ne pelno siekiančios grupės „Insecurity Insight“, stebinčios grėsmes žmonėms, gyvenantiems ir dirbantiems pavojingoje aplinkoje, ataskaita, per pastaruosius penkis mėnesius Mianmare buvo įvykdyta daugiau nei 250 smurto veiksmų prieš sveikatos priežiūros darbuotojus ir jų įstaigas.
Įvykiai apima ligoninių reidus, COVID-19 gydymo centrų griovimą ir gydytojų bei kitų medicinos darbuotojų areštus bei sužeidimus.
Ypatingai taikomasi į tuos, kurie priklauso pilietinio nepaklusnumo judėjimui, pažymėjo grupė.
Vis dėlto didžiausio miesto Jangono ligoninės, panašu, netrukus peržengs galimybių ribas, o vietinės kapinės jau dabar perpildytos.
Bendradarbiavimas su chunta – tik dalis vaizdo, nes pagalbos agentūroms tenka pakovoti bandant pereiti nuo paramos plėtrai prie humanitarinės pagalbos, pasakojo Jasonas Millsas, laikinai vadovaujantis misijai „Medecins Sans Frontieres“ Mianmare. Sunkiau gauti vizų patvirtinimus ir pritraukti darbuotojų, o bankų grynųjų pinigų trūkumas apsunkina operacijų finansavimą.
Taigi didžioji dalis atsakomybės už vakcinavimą tenka kariuomenei, kurios Mianmaro visuomenė nepalaiko ir kuria nepasitiki. Negana to, ji turi mažai sąjungininkų užsienyje ir bando vienu metu keliuose frontuose slopinti pilietinį konfliktą.
„Kalbant apie de facto valdžios galimybes sustiprinti skiepijimą, tai bus iššūkis, – sakė J. Millsas. – Tokioje politizuotoje ir politiškoje aplinkoje pasiekti šį tikslą bus tikrai nelengva.“
