Išteisino dar šešis žmones

Rusijos generalinė prokuratūra kovo pradžioje gavusi Romanovų giminės asociacijos kreipimąsi, nusprendė išteisinti dar šešis, 1918 metų birželio 13 ir liepos 18 dieną bolševikų nužudytus, imperatoriškos šeimos narius. Drauge buvo išteisinti ir kai kurie Romanovų tarnai, tarp jų ir Michailo sekretorius, anglas Nikolajus Džonsonas. 

„Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra reabilitavo šiuos imperatoriškos Romanovų šeimos narius: Michailą, Jelizavetą, Sergejų, Joaną, Konstantiną ir Igorių Romanovus. Sprendimas priimtas remiantis įstatymų „dėl politinių represijų aukų reabilitavimo“, – sakoma oficialiame Generalinės prokuratūros pranešime.

Išteisintieji, tai Michailas – jaunesnysis imperatoriaus Nikolajaus II brolis, Jelizaveta – Nikolajaus II žmonos sesuo, ir kiti artimi imperatoriaus giminaičiai, kuriuos bolševikų valdžia iš pradžių suėmė, o vėliau nužudė. Michailas buvo sušaudytas birželį, o likusieji gyvi liepos viduryje numesti nuo skardžio į šachtą Sverdlovsko apskrityje, Alapajevske.

„Šiuos faktus liudija archyvuose saugomi dokumentai. Atlikus papildomą tyrimą paaiškėjo, kad visi šie asmenys buvo represuoti, be pagrindo. Ypatingosios komisijos kaltinimo dokumentuose nenurodytas konkretus nusikaltimas, kurį padarė šie asmenys“, – Rusijos žiniasklaidai teigė generalinės prokuratūros atstovė Marina Gridniova.

Nekaltumą įrodinėjo teisme

Tam, kad įrodytų savo giminaičių nekaltumą, užsienyje gyvenančių Romanovų giminės asociacijos atstovė Didžioji kunigaištienė Marija keliskart nesėkmingai kreipėsi į įvairių instancijų teismus. Priešpaskutinio proceso metu, 2007 metų lapkričio 8 dieną Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad „Nikolajus II ir jo šeimos nariai negali būti išteisinti“.

Pagrindinis teismo pateikiamas argumentas buvo tas, kad 1918 metų liepos 17 sušaudytas imperatorius Nikolajus II ir jo šeimos nariai buvo nuteisti organizacijų, nesusijusių su veikusia teismų sistema, t.y. susidorojimo būta už teismo jurisdikcijos rėmų. Tačiau jau kitais metais Aukščiausiasis teismas panaikino šį sprendimą ir išteisino imperatorių, jo žmoną, bei vaikus: Aleksejų, Olga, Tatjaną, Mariją ir Anastasiją.

Patį Nikolajų II ir jo šeimos narius Rusijos stačiatikių cerkvė užsienyje paskelbė šventaisiais dar 1981 metais. Šiuo metu Nikolajaus II palaikai saugomi Sankt-Peterburgo Petropavlovsko sobore ir vadinami stebuklingais. Rusijos stačiatikių cerkvė, nors ir nėra tikra, kad saugomi palaikai priklauso būtent imperatoriui, jų gydomąja galia neabejoja.

„Nežinia, ar tai tie palaikai, tačiau svarbu, kad mes, juos pagerbdami, parodome savo atgailą“, – įsitikinęs stačiatikių vyskupas Markas.

Kova dar nebaigta

Į generalinės prokuratūros sprendimą reabilituoti dar šešis Romanovų giminės narius Rusijos stačiatikių cerkvė taip pat sureagavo, pavadinusi jį „sveikintinu“. Nors dar prieš Nikolajaus II išteisinimą dvasininkai buvo pareiškę, kad reabilitacija nieko nereiškia, nes „šventiesiems ir kankiniams jos nereikia“.

Romanovų giminės asociacija taip pat pareiškė esanti patenkinta Rusijos teisėsaugos nuosprendžiu, tačiau pabrėžė, kad turi būti reabiliuoti, ne tik vienos giminės atstovai, bet visos bolševikų organizuoto perversmo ir vėliau kilusio pilietinio karo aukos.

„Asociacija neinicijavo ir nesiruošia inicijuoti tokio proceso, tačiau.. reabilituoti reikia visus, nes tik taip bus reabilituota istorija“, – tvirtino asociacijos narių atstovas Rusijoje Ivanas Arciševskis.

Visai tikėtina, kad artimiausiu metu asociacijos nariai imsis dar vieno sunkaus darbo. Šį kartą bus siekiama, kad Rusijos teismai išteisintų visus imperatoriškosios giminės tarnus, kurie buvo nuteisti ir nužudyti drauge su savo šeimininkais.

„Tai nėra taip svarbu, kad būtų išteisinti atskiri žmonės, daug svarbiau, kad pagaliau būtų pasakyta tiesa, apie šį tragišką Rusijos istorijos tarpsnį“, – sakė I. Arciševskis.

Teismo procesus inicijuojanti Didžioji kunigaikštienė Marija – Nikolajaus II pusbrolio anūkė, neoficialiai yra vadinama Romanovų giminės vadove ir Rusijos sosto saugotoja. Jos senelis Didysis kunigaikštis Kirilas 1924 metais gyvendamas emigracijoje pasiskelbė save Visos Rusijos imperatoriumi Kirilu I.