V. Šešelis laikomas artimu Serbijos prezidento Slobodano Miloševičiaus bendražygiu. Jis kaltintas dešimčių tūkstančių ne serbų tautybės žmonių deportacija, žudymu, kankinimu bei plėšimu. Tačiau teismas nustatė, kad jis neturi asmeninės atsakomybės dėl šių nusikaltimų. Pats V. Šešelis taip pat visada neigė kaltę.
Skelbdamas netikėtą nutartį, teisėjas Jeanas-Claude'as Antonetti pažymėjo, kad prokurorams nepavyko įrodyti kaltinimų.
„Vojislavas Šešelis dabar yra laisvas žmogus“, - sakė jis.
Nutartis buvo paskelbta nedalyvaujant kaltinamajam.
V.Šešelis po verdikto paskelbimo gyrė „garbingus ir teisingus“ teisėjus, kurie jį išteisino.
„Šį kartą, po visų tų teismų, kuriuose buvo apkaltinti nekalti serbai, sulaukę žiaurių bausmių, du teisėjai pasirodė esą garbingi ir teisingi žmonės“, – V.Šešelis sakė Belgrade žiniasklaidos atstovams.
Tačiau Kroatijos ministras pirmininkas Tihomiras Oreškovičius sukritikavo „gėdingą“ serbų ultranacionalisto „išteisinimą kaip pralaimėjimą“.
„Šis nuosprendis gėdingas. Tai Hagos teismo ir prokurorų pralaimėjimas“, – T.Oreškovičius sakė žurnalistams.
Dauguma balsų priimtoje nutartyje Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) teisėjai nurodė, kad „prokurorams nepavyko įrodyti, jog būta bendros nusikalstamos veikos“ dalyvaujant V.Šešeliui.
„Dauguma Kolegijos narių mano, kad prokurorai nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad Vojislavas Šešelis įvykdė nusikaltimus“, – sakė J.-C.Antonetti.
61 metų V.Šešeliui buvo pareikšti iš viso devyni kaltinimai karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui dėl jo siekio suvienyti „visas serbų žemes“ ir sukurti „Didžiąją Serbiją“.
Daug „painiavos“ ir „neaiškumų“
Prokurorai tvirtino, kad kaltinamasis, vadovavęs sukarintoms pajėgoms, vadintoms „Šešelio vyrais“, yra atsakingas už daugelio kroatų, musulmonų ir kitų ne serbų tautybės civilių nužudymą, taip pat už „dešimčių tūkstančių“ žmonių prievartinį deportavimą iš didžiulių teritorijų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje bei Serbijoje.
Tačiau teisėjai sukritikavo prokurorų bylą, teigdami, kad joje daug „painiavos“ ir „neaiškumų“. Pasak jų, kaltintojams nepavyko išaiškinti platesnio įvykių Kroatijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje konteksto.
J.-C.Antonetti, kalbėdamas apie teismui pateiktus įrodymus, sakė, kad prokurorai „geriausiu atveju pristatė interpretaciją, kuri neatskleidžia to, kaip klostėsi įvykiai, o blogiausiu atveju – juos iškraipo“.
Pasak jo, teisėjai sutarė, kad per konfliktą, sudraskiusį Jugoslaviją, V.Šešelis veikė vedinas aistringo politinio siekio sukurti „Didžiąją Serbiją“.
Tačiau jie nusprendė, jog tai „iš esmės buvo politinis, o ne kriminalinis planas“, sakė J.-C.Antonetti.
Teisėjai taip pat nusprendė, kad V.Šešelis nebuvo „hierarchiškai atsakingas“ už savo vyrus, kai jie buvo įtraukti į reguliariosios Serbijos kariuomenės dalinius.
Ši nutartis buvo paskelbta praėjus lygiai savaitei po to, kai buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius TTBJ buvo nuteistas kalėti 40 metų už genocidą ir kitus devynis kaltinimus.
V.Šešelis savanoriškai pasidavė TTBJ 2003-iaisiais, tačiau pastaruosius dvejus metus jis atsisakė grįžti į Hagą iš Belgrado, kai 2014 metais jam buvo leista vykti namo gydytis gaubtis žarnos vėžio.
Jis nekart griežtai užsipuolė Tribunolą ir žadėjo niekuomet savanoriškai nebegrįžti į Hagą.
„Man negaila nė vienos dienos, praleistos kovojant su antiserbišku teismu“, – neseniai sakė V.Šešelis Rusijos televizijai „Russia Today“.