Archyvo darbuotojas Fredericas Quqguineur penktadienį sakė EFE „nė kiek neabejojantis“, kad dokumentas, kuriame Coco Chanel įvardijama kaip abvero, nacistinės Vokietijos žvalgybos tarnybos, agentė, yra autentiškas.
„Radome jį prieš du mėnesius Prancūzijos žvalgybos byloje, kuri buvo konfiskuota Vokietijoje 1945 metais“, – aiškino archyvininkas, pasakodamas apie dokumentą, kuris tapo pagrindu sukurti dokumentinį filmą „Dvejonės šešėlis: okupacijos laikų menininkai“, planuojamą parodyti visuomeninės televizijos „France 3“.
Praėjus mėnesiui po to, kai vokiečių tankai įvažiavo į Paryžių, C.Chanel grįžo iš Prancūzijos Pirėnų kalnų regiono, kuriame slapstėsi, į išskirtinius apartamentus prabangiame viešbutyje „Ritz“ Vendomo aikštėje.
Tuo metu viešbutyje taip pat buvo įsikūręs vokiečių oro pajėgų – liuftvafės – štabas.
Mados kūrėja ten įsimylėjo dešimčia metų už ją jaunesnį baroną Hansą Guntherį von Dincklage, kuris dirbo atašė pareigose Vokietijos ambasadoje ir buvo glaudžiai susijęs su gestapu – nacių slaptąja policija.
Šie faktai atitinka amerikiečio Halo Vaughano 2011 metais išleistą C.Chanel biografiją „Miegoti su priešu: Coco Chanel slaptasis karas“ (Sleeping with the Enemy: Coco Chanel's Secret War), kurioje ji vaizduojama kaip „arši antisemitė“, šlovinusi nacių lyderį Adolfą Hitlerį kaip „didį europietį“.
Todėl nenuostabu, kad C.Chanel 1943 metais, kai Antrasis pasaulinis karas pradėjo krypti Sąjungininkų naudai, atvyko į Madridą, mėgindama užmegzti ryšius su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Ispanijoje, kuris buvo artimas tuomečio britų premjero Winstono Churchillio patikėtinis, ir išsiaiškinti, kokios galėtų būti potencialios taikos su Vokietija sąlygos.
„Ji demonstravo megalomaniją ir neįtikėtiną naivumą“, – naujajame dokumentiniame filme sakė C.Chanel biografas Henry Giddelis.
Tame filme taip pat pateikiamas naujas kritiškas požiūrius į prancūzų dainininkės Edith Piaf (Edit Piaf), aktoriaus Maurice'o Chevalier ir kino kūrėjo Sachos Guitry veiklą vokiečių okupacijos metais.