Pasaulio "atmintis trumpa", 82 metų buvęs Švedijos diplomatas sakė būreliui žurnalistų per susitikimą su žiniasklaida Dubajuje.
"Prisiminimai apie nesėkmę ir tragiškas klaidas Irake nevertinami pakankamai rimtai, - pažymėjo jis. - Irako atveju, kai kurios šalys mėgino sunaikinti masinio naikinimo ginklus, kurie neegzistavo, o šiandien kalbama apie ėjimą į Iraną išrauti ketinimų, kurie galimai neegzistuoja. Tikiuosi, kad taip nenutiks."
H.Blixas, kuris anksčiau vadovavo Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA), buvo paskirtas vadovauti JT misijai, ieškojusiai masinio naikinimo ginklų Irake nuo 2000 metų kovo iki 2003-ųjų birželio. Londonas ir Vašingtonas tuo metu buvo įsitikinę, kad tokių ginklų turėjo Irako diktatorius Saddamas Husseinas.
Tačiau tų ginklų taip ir nebuvo rasta, o šis rezultatas atėmė pagrindinį pateisinimą iš konflikto, per kurį žuvo tūkstančiai irakiečių ir užsieniečių karių.
H.Blixas, parašęs knygą "Irako nuginklavimas" (Disarming Iraq), ne kartą ragino atlikti daugiau patikrinimų prieš pradedant karą toje Persijos įlankos šalyje.
2003 metais pradėjus karinę invaziją, Baltieji rūmai pasiuntė tūkstančio inspektorių grupę, tačiau ji nerado jokių draudžiamų ginklų.
Tuo tarpu H.Blixas įsitikinęs, jog tarptautinė bendruomenė turi dar mažiau įrodymų apie atominių ginklų egzistavimą Irane, kuriam daromas tarptautinis spaudimas dėl prieštaringai vertinamos branduolinės programos.
"Tiesa, kad diplomatinės derybos tęsėsi metai iš metų ir iki šiol davė menkų rezultatų ... Kai kurie žmonės galvoja, kad karo veiksmai padės išspręsti problemą", - sakė jis.
"Jeigu Iranas nebus nusprendęs gaminti masinio naikinimo ginklus iki karo, manau, jie padarys šią išvadą po karo", - pridūrė H.Blixas, norintis, kad spaudimas šiitiškai respublikai būtų sumažintas.