aA
Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras ir vicekancleris Joschka Fischeris įsitikinęs, kad prieš septynerius metus prasidėjęs kruvinas Sirijos konfliktas pastaruoju metu tapo ne tik sudėtingesnis, bet ir gerokai pavojingesnis Artimiesiems Rytams bei Europai. Jo teigimu, akivaizdu, kad būtina skubiai imtis diplomatinių priemonių, kol dar ne vėlu, ypač po to, kai Izraelis surengė antskrydžius prieš iraniečių pozicijas pietinėje Sirijos dalyje.
© Reuters/Scanpix

Nesibaigiantis konfliktas Sirijoje primena Trisdešimtmetį karą, kuris 1618–1648 m. nuniokojo centrinę Europos dalį, ypač Vokietijoje esantį Magdeburgo miestą – anuometinį Alepą. Žvelgiant iš dabarties matyti, kad tai buvo seka susijusių konfliktų, kurie Europos gyventojams atnešė neišmatuojamas kančias ir baigėsi Vestfalijos taika tik po to, kai visos susijusios šalys visiškai išseko.

Oficialiai Trisdešimtmetis karas buvo religinis konfliktas tarp krikščionių katalikų ir protestantų. Šiandien Artimuosiuose Rytuose panaši praraja skiria musulmonus sunitus ir šiitus. Bet anuomet, kaip ir šiuolaikinėje Sirijoje, už religijos slėpėsi gilesnė kova dėl valdžios ir viršenybės regione.

Pradžia – Arabų pavasaris

Sirijos karas prasidėjo per vadinamąjį Arabų pavasarį, sirų protestuotojams ėmus reikalauti demokratijos ir spausti diktatorišką prezidentą Basharą al-Assadą pasitraukti iš valdžios. Deja, netrukus protestai tapo tarptautiniu reikalu. Iranas ir jo remiama Libano šiitų sukarinta grupuotė „Hezbollah“, taip pat Rusija, surengusios karinę intervenciją apsaugojo B. al-Assadą nuo sukilėlių pajėgų, kurias savo ruožtu rėmė sunitams atstovaujančios Turkija ir Saudo Arabija.

Karas dar labiau išsiplėtė JAV vadovaujamai koalicijai susirėmus su „Islamo valstybe“. Praėjusiais metais ši buvo sutriuškinta, bet tuomet įsiplieskė kitas konfliktas tarp Turkijos ir šiaurinėje Sirijos dalyje gyvenančių kurdų. JAV remiami kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG) buvo nepamainomi kovoje su „Islamo valstybe“ ir dabar, Turkijai išsirengus į žygį prieš juos, akistatoje atsidūrė dvi NATO valstybės. Negana to, ginklus gali sukryžiuoti JAV ir Rusija: pastaruoju metu prasirodė pranešimų, kad per JAV karinės aviacijos antskrydį Sirijoje žuvo dešimtys rusų samdinių.

Pavojuje ir Izraelio saugumas

Pasak J. Fischerio, kiekviename naujame etape Sirijos tragedija atrodo vis pavojingesnė. Šiame konflikte jau sprendžiamas ne Damasko valdžios likimas, o viešpatavimo Artimuosiuose Rytuose klausimas. Dėl įtakos kovoja ne tik Rusija su JAV, bet ir šiitų Iranas prieš sunitų Saudo Arabiją, kuri vis dažniau šliejasi prie kito JAV sąjungininko Izraelio.

Turkiją savo ruožtu gena baimė, kad šiaurinėje Sirijos dalyje bus įsteigta kurdų valstybė, kuri pagyvintų separatistines kurdų nuotaikas pietrytinėje Turkijos dalyje. Šiaurinėje Irako dalyje esantis Kurdistano regionas jau išreiškė norą sukurti nepriklausomą valstybę ir praėjusiais metais net surengė referendumą šiuo klausimu.

Saugumo interesų Libane ir pietinėje Sirijos dalyje turi ir kariniu požiūriu stipriausia šio regiono valstybė Izraelis. Kol kas jis į karą beveik nesikišo, bet ir jam teko suduoti kelis smūgius iš oro siekiant sutrikdyti ginklų tiekimą „Hezbollah“ ir neleisti Iranui įsitvirtinti prie šiaurinių Izraelio sienų.

Izraelis ėmė aktyviau dalyvauti konflikte vasario mėnesį numušęs į jo oro erdvę iš Sirijos įskridusį Irano bepilotį orlaivį. Reaguodamas į šį pažeidimą Izraelis ėmė bombarduoti iraniečių taikinius Sirijoje. Per šią operaciją Sirijos priešlėktuvinė gynyba numušė vieną Izraelio naikintuvą (pilotai saugiai pasiekė Izraelio teritoriją), todėl šis buvo priverstas tiesiogiai užpulti ir B. al-Assado pajėgas, rašo J. Fischeris.

Šie įvykiai parodė, kad Izraelis nebegali kliautis įsivaizduojamais išskirtiniais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu santykiais. Rusija nepageidauja arba negali suvaldyti Irano. Taigi nori nenori Izraelis jau aktyviai dalyvauja Sirijos konflikte.

Naujo karo grėsmė

Būtent šiame fronte gali prasidėti ir kitas karas – tarp Izraelio ir Irano. Toks konfliktas nebūtų naudingas nė vienos šalies interesams, bet taip klostantis įvykiams vis tiek gali nesunkiai įsiplieksti. Izraelis, pasak straipsnio autoriaus, paprasčiausiai negali ramiai žiūrėti, kaip B. al-Assado režimas, Rusija, Iranas ir „Hezbollah“ skina karinę pergalę. Įvykiai kaimyninėje šalyje iš esmės kelia grėsmę Izraelio saugumui ir gerokai stiprina jo priešą Iraną.

Karas tarp Irano ir Izraelio (su Saudo Arabija fone) stumtų pavojun visą regioną, nes tai būtų dar vienas frontas mūšyje dėl viešpatavimo. Tačiau padarinius pajustų ir Europa. Ne tik dėl to, kad išsiplėtus konfliktui į šiaurę plūstelėtų dar daugiau pabėgėlių. JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant atšaukti sutartį su Iranu dėl branduolinės programos gali nutikti taip, kad visai netoli Europos sienų prasidės pavojingos ginklavimosi varžybos ar net dar vienas didelis karas.

Atsižvelgiant į šiuos pavojus Europa nebegali tiesiog stebėti, tvirtina J. Fischeris. Europiečiai dėl savo pačių saugumo privalo ginti branduolinį susitarimą su Iranu. Ir kadangi Europos Sąjunga turi senų įsipareigojimų Izraeliui, ji privalo užkirsti kelią smurtinei kovai dėl viešpatavimo, kuri keltų grėsmę šiai valstybei.

Dabar labiau nei bet kada Europai metas imtis diplomatijos. Artimuosiuose Rytuose bręstant dar vienam karui Europos lyderiai turi imtis veiksmų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pažintis socialiniame tinkle: kaip vos iš kelių žinučių suprasti, kad viskas baigsis blogai (33)

„Tinder“, „Facebook“ ir kiti socialiniai jau kurį laiką yra kone populiariausia platforma...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (2)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti (8)

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Laukiantiems didžiųjų metų švenčių – puikios žinios: galite turėti 11 laisvadienių (1)

Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas šįmet gali tapti itin įsimintinas. Ypač tiems, kurie yra...

Gėrimo, šildžiusio Pirmojo pasaulinio karo karius, paskutinė stotelė – Indijoje (1)

Gerą šimtmetį šeimos savo vaikus Indijoje girdė salyklo skonio pieno gėrimais, kurie, kaip kad...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (416)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Buto pirkimas miesto centre: ekspertė išvardijo didžiausius privalumus (15)

Mes gyvename amžiuje, kai informacijos srautai kasdien tik didėja ir tam, kad neatsiliktume, turime...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (169)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (138)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Ingai Stumbrienei - karūna Lietuvoje: esu įkvėpta jos drąsos (76)

Šį penktadienį renginių ištroškusius ir nuo darganos pavargusius Vilniečius studija "I'M...