Suskaičiavus beveik visus rinkėjų balsus paaiškėjo, jog Socialistų partija laimėjo 169 vietas, o jų pagrindinė varžovė Mariano Rajoy vadovaujama konservatorių Liaudies partija - 153 vietas.

Anot BBC, kad gautų parlamentinę daugumą Kongrese, socialistams reikėjo 176 iš 350 vietų parlamente.

Kalbėdamas savo šalininkų mitinge J. L. R. Zapatero padėkojo savo džiūgaujantiems rėmėjams už „akivaizdžią pergalę“ ir pažadėjo pradėti „naują epochą“ Ispanijos politikoje po aršios rinkimų kampanijos.

Ankstesniuose rinkimuose, vykusiuose 2004 m. kovo 14 dieną, socialistų partija nugalėjo laimėjusi 164 vietas Kongrese, Liaudies partija laimėjo 148 vietas.

Neapsėjo be incidentų

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, balsavimas šalyje vyko be ypatingų nusižengimų. Tačiau Navaros regiono ir Baskų krašto srityse užfiksuoti vandalizmo aktai: nežinomi asmenys degino šiukšlių konteinerius, gadino balsavimo urnas. Sulaikyta apie 10 žmonių.

Neapsieita ir be nelaimingų atsitikimų. Valensijoje, rytinėje Ispanijos dalyje, nuo insulto rinkimų apylinkėje mirė 77 metų vyras. Madride panašiomis aplinkybėmis mirė 89 metų moteris.

Taip pat rinkimus aptemdžiusi prieš keletą dienų įvykdyta politinė žmogžudystė, kai buvo nušautas buvęs vieno Ispanijos miesto tarybos narys. Vis dėlto analitikai nesitikėjo, kad šis išpuolis radikaliai pakeistų rinkimų rezultatus, kaip prieš keturis metus, kai prieš rinkimus įvyko sprogimai keliuose Madrido traukiniuose ir žuvo keli šimtai žmonių.

Teisę rinkti parlamentą turėjo apie 35 mln. 72 tūkst. 209 ispanus, arba 1,45 proc. daugiau nei per ankstesnius 2004 m. kovo 14 d. rinkimus. Apie 34 mln. rinkėjų gyvena karalystėje, likusieji - užsienyje: Argentinoje (per 260 tūkst.), Prancūzijoje (per 160 tūkst.) ir Venesueloje (beveik 122 tūkst. žmonių). Pagrindinės šių rinkimų temos buvo ekonomika ir migracija. Šiuo metu šalyje rekordinė infliacija, o vyriausybei priekaištaujama, kad pastaroji šalį pavertė imigrantų rojumi. Per aštuonis metus jų padaugėjo 3 milijonais.