Už pilietinę gynybą atsakingas Vidiras Reynissonas sakė, kad į šiaurę nuo Grindaviko buvo pastatyta užtvarų dar prieš pirmąjį išsiveržimą 2023 m. gruodžio mėnesį, rašo „Sky News“.
Trumposios spaudos konferencijos metu jis nurodė, kad nors pagrindinis lavos srautas ir prasiveržė pro apsaugines užtvaras, visgi būtent jų viduje atsivėręs naujas plyšys yra „blogiausias scenarijus“.
Vienas iš svarstomų variantų – siurbliais pumpuoti jūros vandenį lavai atvėsinti, tikintis sumažinti žalą miesteliui.
Grindavikas, kuriame gyvena 3 800 žmonių, įsikūręs maždaug už 50 kilometrų į pietvakarius nuo Islandijos sostinės Reikjaviko.
Islandijos ministrė pirmininkė naujausią ugnikalnio išsiveržimą apibūdino kaip „labai pavojingą situaciją“.
Ugnikalnis išsiveržė sekmadienį maždaug 8 val. vietos laku. Prieš tai įvyko keletas nedidelių žemės drebėjimų, o Grindaviko gyventojai buvo evakuoti. Jie buvo evakuoti ir lapkritį.
Praėjus keletui valandų po išsiveržimo, netoli miestelio pakraščio atsivėrė antras plyšys, ir lava ėmė judėti namų link. Nuotraukose užfiksuota, kaip pusiau išsilydžiusios uolienos pasiglemžė mažiausiai du pastatus.
„Tai labai rimta situacija, – trumposios spaudos konferencijos metu sekmadienį pareiškė ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir. – Akivaizdu, kad tai viską keičia. Vakar pranešėme, kad daugiausia nerimavome dėl plyšių ir išsiveržimų po miesteliu, bet dabar turime išsiveržimą tiesiog miestelio viduje. Tai labai rimta.“
„Sky News“ mokslo korespondentas Thomas Moore’as teigia, kad tai rimčiausias išsiveržimas Islandijoje per daugiau nei 50 metų.
„Žmonės evakuoti, todėl pavojaus jų gyvybei nėra, bet kai kuriuos namus jau sunaikino lava, ant kortos pastatytas bendruomenės, kuriai sukurti prireikė ne vienos kartos, likimas“, – sako jis.
Anot korespondento, išsiveržimas įvyko tame pačiame sprūdyje Reikjaneso pusiasalyje, atsivėrusiame prieš Kalėdas įspūdinga ugnies siena.
„Išsiveržimas buvo labai trumpas, tačiau mokslininkai įspėjo, kad ugnikalnis dar nenurimo. Pastarosiomis dienomis žemė pakilo keletu centimetrų dėl iš apačios besiveržiančios magmos. Keletas žemės drebėjimų, prasidėjusių sekmadienį ryte, buvo ženklas, kad magma tuoj išsiverš į paviršių“, – teigia Th. Moore’as.
Iš pradžių atsivėrė vieno kilometro ilgio plyšys – šį kartą arčiau Grindaviko nei gruodį, paskui dar vienas (mažesnis) plyšys atsivėrė visai arti žmonių namų, rašo „Sky News“.
Išsiveržimo vietoje žemės paviršius yra nestabilus dėl judančios magmos. Miestelio teritorijoje atsirado naujų plyšių, o atsivėrę seniau – praplatėjo.
„Situacija yra dinamiška, ir mokslininkai negali numatyti, kur ar kada magma vėl išsiverš“, – teigia korespondentas.
Per paskutinį ugnikalnio išsiveržimą gruodžio viduryje Grindavikas jau buvo nukentėjęs – ne nuo lavos, o nuo kelių žemės drebėjimų, kurie pranešė apie artėjantį išsiveržimą, keliuose atsirado gilių įtrūkimų ir buvo pridaryta kitokios žalos.
Gruodžio 23-iąją gyventojams buvo leista sugrįžti į savo namus, tačiau tik kelios dešimtys pasirinko tai padaryti.
„Tokiame mažame kaime, kaip šis, esame kaip šeima, visi vienas kitą pažįstame kaip šeimą – tragiška tai matyti“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vietos gyventojas Sveinnas Ari Gudjonssonas.
„Tai nerealu, tarsi žiūrėtum filmą“, – pridūrė žvejybos pramonėje dirbantis 55 metų vyras.
Naktį daugiau lavos neištryško
Netoli Grindaviko atsivėręs plyšys naktį daugiau lavos neišspjovė, pirmadienį pranešė transliuotojas RÚV, remdamasis salos civilinės saugos tarnyba.
Naktis po antro ugnikalnio išsiveržimo per keturias savaites praėjo ramiai, tvirtino agentūra.
RÚV tiesioginės transliacijos metu buvo matyti, kaip lava vis dar veržiasi iš šiauriau esančio plyšio.
Geofizikas Magnúsas Tumis Guðmundssonas transliuotojui sakė, kad neįmanoma numatyti tolesnio ugnikalnio elgesio. Ši erupcija yra jau penktoji nuo 2021 m.
Grindavike buvo sunaikinti keli namai, pavojaus gyventojų gyvybėms, pasak vyriausybės, šiuo metu nėra, o oro eismas yra nepaveiktas. Vyriausybė nurodė, kad pareigūnai yra gerai pasiruošę seisminiams įvykiams.
