Per šešias pastarąsias savaites „Islamo valstybė“ neteko mažiausiai trijų Sirijos miestų kontrolės. Vis dėlto Pentagonas nėra tikras, ar švęsti šios teroristinės organizacijos pralaimėjimus, ar ruoštis naujoms kovoms, kurios galimai bus aršesnės nei vykusios Mosule ir Rakoje, rašo „The Daily Beast“.

Anot dviejų gynybos ekspertų, pastaruoju metu prarastos teritorijos – vieni didžiausių per dvejus metus patirtų „Islamo valstybės“ pralaimėjimų.

Pentagono atstovai stebi, ar Sirijos prezidento Basharo al Assado vadovaujamos pajėgos ir toliau judės Deir ez Zoro kryptimi. Jei režimo pajėgoms pavyktų tai padaryti, tai taptų didžiausiu potencialiu proveržiu Rytų krytimi į „Islamo valstybės“ kontroliuojamą teritoriją per pastaruosius kelerius metus.

Bet kuriuo atveju „Islamo valstybės“ pralaimėjimai kursto diskusijas tarp gynybos ekspertų.

Svarstoma, koks yra teroristams šiuo metu kilusio pavojaus mastas. Panašu, kad „Islamo valstybė“ traukiasi iš kovų dėl teritorijos, tačiau ar to pakaks koalicijai, rusams ir Sirijos režimui nugalėti „Islamo valstybę“?

Pentagone vyrauja požiūris, kad „Islamo valstybė“ atsidūrusi sudėtingoje situacijoje, nusilpusi tiek nuo B. al Assado, tiek ir nuo JAV vadovaujamų pajėgų atakų, neteko daug kainuojančių kovotojų po pralaimėjimų, pavyzdžiui, Palmyroje.

Nors anksčiau vietinės antžeminės pajėgos būdavo apimtos panikos nuo pat pirmųjų „Islamo valstybės“ veiksmų, skirtų teritorijai apsaugoti, dabar šios teroristinės grupuotės keliama baimė darosi vis mažesnė.

Gynybos ekspertų teigimu, dalis Pentagono atstovų tikina, kad „Islamo valstybė“ per silpna ir šiuo metu tinkamas metas suaktyvinti JAV vadovaujamą kampaniją prieš „Islamo valstybę“ rengiant daugiau antpuolių iš oro ir netgi vykdant daugiau specialiųjų pajėgų antžeminių operacijų. Kur kas mažesnė dalis Pentagone mano, kad „Islamo valstybė“, nors ir nusilpusi, strateginiais tikslais kaupia jėgas, kad apsaugotų savo centrus Irake ir Sirijoje – Mosulo bei Rakos miestus ir šiuos du reikšmingus miestus remiančias teritorijas.

Tenka pripažinti, kad jau ne kartą Pentagono nusiteikimas dėl prieš „Islamo valstybę“ vykdomos kampanijos pasirodė pernelyg optimistiškas, kai paaiškėjo, kad tenka turėti reikalų su mokančia prisitaikyti grupuote, nors dalis pareigūnų vis dėlto linkę pastarojo meto „Islamo valstybės“ pralaimėjimus vadinti pergale.

„Vis dar yra esminių dalykų, dėl kurių jie pasiryžę kovoti, dar tų kovų nematėme“, - tikino neprisistatęs aukšto rango valdininkas.

Pastarasis reikšmingas mūšis, kurį surengė „Islamo valstybė“, įvyko prieš daugiau nei metus. Tada kovota dėl Kobanės miesto, kurio kontrolę „Islamo valstybė“ pralaimėjo kurdų pajėgoms. Atsiranda ir teigiančių, kad šioje kovoje „Islamo valstybė“ gavo pagrindinę pamoką, kurios esmė – neeikvoti resursų įprastiniams susidūrimams, nebent jie yra esminiai „Islamo valstybės“ išgyvenimui.

„Yra miestų, kur „Islamo valstybė“ priima išskirtinius sprendimus. Tai rodo „Islamo valstybės“ karinį prioretizavimą“, - teigė analitikė iš Karo mokslų instituto Genevieve Casagrande. „Manau, kad artimiausiomis savaitėmis norėdami teikti vertinimus turėsime pažvelgti į tokias vietas kaip Alepas, kad pamatytume, kaip „Islamo valstybė“ prioretizuoja pagrindinę teritoriją už Eufrato upės slėnio“, - įsitikinusi G. Casagrande.

Nepaisant kelių pastarosiomis savaitėmis prarastų miestų „Islamo valstybei“ pavyko susirinkti pajamų iš mokesčių ir kitų šaltinių, vis dėlto tenka pripažinti, kad siekiant ir toliau terorizuoti Iraką, Siriją ir Vakarus šiai teroristinei grupuotei reikia Mosulo, Rakos ir kitų miestų, suteikiančių „Islamo valstybei“ taip reikalingos logistinės ir finansinės paramos.

Tokie miestai kaip Homsas – tai potencialūs pajamų šaltiniai, o Alepas yra itin svarbus kelias tarp savarankiškai pasiskelbusio kalifato ir Vakarų. Galbūt dėl šios priežasties „Islamo valstybės“ pajėgos ne tik atsitraukia, tačiau taip pat ir juda šių strateginių miestų link.

Per savaitgalį „Islamo valstybes“ pajėgos iš al Karjataino atsitraukė greitai, leisdamos Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo pajėgoms su ribota Rusijos oro pajėgų pagalba susigrąžinti šį Centrinės Sirijos miestą. G. Casagrande teigimu, tai buvo ankstyvi ženklai, liudijantys, kad „Islamo valstybės“ pajėgos atsitraukė iš al Karjataino ir pajudėjo link konflikto pusių taip geidžiamo Holmso miesto, kur glūdi Sirijos naftos atsargos.

Prieš al Karjatainą „Islamo valstybė“ neteko Palmyros ir Šadadžio nors prieš kurį laiką „Islamo valstybė“ agresyviai kovojo siekdama išsaugoti Palmyrą ir kiek mažiau kovojo dėl Šadadžio kontrolės. Visais šiais atvejais galiausiai „Islamo valstybė“ tikslingai iš kovos pasitraukė.

Karo veiksmų nutraukimas leido B. al Assado režimui galimybę patraukti kariuomenę iš tokių teritorijų kaip Alepas ir pajudėti toliau į Rytus. B. al Assado pajėgos, dažnai remtos agresyvių Rusijos karinių pajėgų antpuolių iš oro, susigrąžino visus šiuos miestus, išskyrus Šadadį, kurio kontrolę perėmė JAV remiamos kurdų pajėgos.

Kovinių veiksmų sustabdymo trapumas, kurį vienas gynybos ekspertas balandžio 4 d. pavadino svyruojančiu, gali apriboti B. al Assado režimo veržimąsi Rytų kryptimi. Dėl šios priežasties daugelis atidžiai stebi, ką gi „Islamo valstybė“ pasirinks pulti toliau, ar vis dėlto nuspręs susilaikyti. Taip pat daugelį domina, kaip sumažėjusi teritorija paveiks „Islamo valstybės“ pajėgumą finansuoti kovinius veiksmus.

Ekspertų teigimu, kaip dažniausiai ir būna vykstant karui, tikroji „Islamo valstybės“ pozicija yra komplikuota ir persmelkta neužtikrintumo. Netekusi šių miestų „Islamo valstybė“ turi ribotą kiekį kelių, kuriais gauna ir siunčia į mokymus karius iš užsienio, tačiau to tikrai nepakaks norint susidoroti su šia teroristine grupuote.

„Aišku, kad „Islamo valstybės“ kovinė jėga silpnėja. Jie įvykdė kelis puolimus, kurie nebuvo sėkmingi ir nedavė rezultatų“, - teigė vyresnysis mokslinis darbuotojas iš Vašingtone įsikūrusios organizacijos „Foundation for Defense of Democracies“ Daveedas Gartensteinas-Rossas. „Teritorijų praradimas silpnina grupuotę, tačiau nėra mirtinas“, - pridūrė jis.