Pasitelkus infraraudonųjų spindulių technologiją ekspertai iš Vašingtone įsikūrusios „The Phillips“ galerijos atrado po šio paveikslo paviršiumi paslėptą barzdoto švarką ir varlytę dėvinčio vyro portretą.
Nutapytas vyras laiko veidą parėmęs ranka, ant jo pirštų – trys žiedai, rašo CNN.
Ekspertų komanda iš Nacionalinės meno galerijos, Kornelio universiteto ir Delavere įsikūrusio Winherthur muziejaus ištyrė paveikslą ir pamėgino atskleisti po paveikslo paviršiumi slypinčio vyro portreto paslaptį.
„Paveikslas „Mėlynasis kambarys“, - tai labai svarbus ankstyvosios P. Picasso kūrybos pavyzdys. Jis priskiriamas prie ankstyvojo mėlynojo tapybos periodo“, - pasakojo „The Phillips“ kolekcijos kuratorė Patricia Favero. Šio periodo darbai pasižymi melancholiška nuotaika, dauguma darbų vienspalviai, nutapyti mėlynos spalvos atspalviais.
„Tai, jog radome po paveikslo paviršiumi slypintį dar vieną paveikslą, kuris, mūsų manymu, buvo nutapytas tais pačiais metais, tik šiek tiek anksčiau bei visiškai kitokiu stiliumi, suteikia mums progą sužinoti daugiau apie P. Picasso stiliaus formavimosi raidą“, - patikino ji.
Anot P. Favero, P.Picasso mėlynasis periodas buvo eksperimentinis – jaunasis tapytojas ieškojo savojo stiliaus. Didesnis po šio paveikslo paviršiumi slypinčio portreto supratimas padės istorikams sužinoti daugiau apie P. Picasso kaip jauno menininko raidą.
„Tai mums suteikia visiškai naują darbą, kuri galime tyrinėti“, - džiaugėsi „The Phillips“ kolekcijos kuratorė.
„Mėlynasis kambarys“ nuo 1927 m. priklauso „The Phillips“ kolekcijai.
Ne vieną dešimtmetį ekspertai spėliojo, ar po šiuo paveikslu nėra dar vieno paveikslo. 1954 m. buvo gautas laiškas iš su „The Phillips“ muziejų įkūrusiu verslininku iš Pitsburgo ir Pilietinio karo veteranu Duncanu Phillipsu dirbančio eksperto, kuris nurodė aptikęs dažų tekstūros skirtumų, todėl įtaria, jog po šio paveikslo paviršiumi galimai slypi dar vienas paveikslas.
Atskleidžiant „Mėlynojo kambario“ paslaptį pagrindinį vaidmenį atliko technologijos. Kai XX a. dešimtajame dešimtmetyje paveikslas buvo laikinai perkeltas į Nacionalinę meno galeriją, jis buvo peršviestas rentgeno spinduliais. Tai ir padėjo įminti mįslę.
Tačiau tik atsiradus pažengusioms infraraudonųjų spindulių technologijoms „The Phillips“ galerija gavo progą sužinoti apie šią paslaptį daugiau bei pamatyti, kas gi nutapyta po „Mėlynuoju paveikslu“.
„Infraraudonųjų spindulių technologija žinoma jau nuo XX a. šeštojo dešimtmečio, o dešimtąjį dešimtmetį ši technologija buvo gana neblogos kokybės, tačiau per pastarąjį dešimtmetį ji buvo ženkliai patobulinta“, - įsitikinusi P. Favero.
„The Phillps“ pasitelkė mokslininkų ir P. Picasso darbų ekspertų pagalbą. Šie ekspertai išanalizavo pigmentus, siekdami aptikti skirtingų dažų palečių pėdsakus bei tokiu būdu patvirtinti, jog tai nutapė būtent P. Picasso.
Su šiuo paslaptinguoju paveikslu dirbanti mokslininkų ir ekspertų komanda tikisi išsiaiškinti, kas gi buvo šis po „Mėlynuoju kambariu“ nutapytas vyras, tačiau įminti šią mįslę nebus lengva.
„Tai amžių sandūra Paryžiuje. Galbūt tai Monmartras, kur P. Picasso turėjo studiją, susidūrėme su iššūkiais, nes nėra jokių įrašų, laiško ar bent kokio užrašo, galinčio mums padėti“, - papasakojo P. Favero.
„Pasitelkėme kitų meno istorikų ir ekspertų pagalbą tam, kad tai išsiaiškintume“, - pridūrė ji.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad P. Picasso tapydavo ant paveikslų viršaus, galbūt tam, kad sutaupytų pinigų, arba tada, kai paveikslas nepatraukdavo pirkėjo dėmesio.
„Jo gyvenime tai buvo periodas, kai jam labai trūko pinigų, todėl jam teko taupyti drobes“, - paaiškino „The Phillips“ galerijos kuratorė Susan Frank.
„Picasso buvo labai sparčiai dirbantis menininkas. Jis turėjo tiek daug idėjų, jog panaudodavo drobes pakartotinai tam, kad nepamirštų kilusios idėjos – tai buvo kūrybinio proceso dalis“, - pasakojo ji.
Iki 2015 m. pradžios „Mėlynasis kambarys“ bus eksponuojamas Pietų Korėjoje. „The Phillips“ galerijoje šį paveikslą galima bus pamatyti 2017 m.