Svarbu prisiminti, kad Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje ir juos lydintys aštrūs pareiškimai turi dvejopą tikslą.
Tarptautiniame fronte Rusija plečia savo palyginus ribotą įtakos sferą ir naudojasi kiekviena pasitaikiusia proga. Užsitęsęs sąmyšis sprendžiant klausimą, kaip geriausia kovoti su „Islamo valstybe“ ir kaip sureguliuoti Sirijos pilietinį karą, suteikė Rusijos valdžiai auksinę progą pasirodyti aktyviai ir ryžtingai šalia tokių lyderių kaip Barackas Obama ar Davidas Cameronas, rašo businessinsider.com.
Tiesa, Rusija savo likimą susiejo su diktatoriumi Basharu al Assadu, tačiau rusų pareigūnams tai tėra detalės. Svarbiausia, kad Rusija veikia tarsi žinodama, ką ji daro, kai tuo tarpu Vakarai iki pat siaubingų „Islamo valstybės“ atakų Paryžiuje demonstravo kur kas daugiau abejonių.
Sirija yra Rusijos proga vėl iškilti kaip supervalstybei. Kalbose apie Siriją panaudotas žodis „branduoliniai ginklai“ tėra dar vienas būdas pasimatuoti senąją sovietų mantiją iš tų dienų, kai JAV ir Sovietų Sąjunga tarpusavyje dalijosi pasaulį.
Tokia retorika pelno Rusijai tam tikrų taškų, turint galvoje Europoje kylančius dešiniuosius ir tokius populiarumu Jungtinėse Valstijose besimėgaujančius asmenis kaip Donaldas Trumpas.
Tuo metu, kai žiniasklaidos antraštėse dominuoja demagogai su kraštutinėmis pozicijomis, Rusijos ant stalo tėkšta branduolinė galimybė gali sužavėti tam tikrus gyventojų sluoksnius ir toli už Rusijos sienų. D. Trumpas ragina „užkirsti kelią visiems musulmonams“, o V. Putinas gudriai siūlo sunaikinti branduoliniu ginklu dalį Sirijos.
Tačiau palyginus su D. Trumpu, V. Putinas atrodo protingesnis ir rafinuotesnis (jis visuomet pasilieka sau galimybę išgelbėti savo reputaciją, nes apie branduolinius ginklus tik užsiminė).
Padidėjusios baimės akivaizdoje ryžtingi pareiškimai ir sprendimai turi itin daug galios. Buvęs Arkanzaso gubernatorius ir dar vienas galimas kandidatas į JAV prezidentus Mike`as Huckabee jau pagyrė V. Putino sprendimą įsikišti į Sirijos reikalus.
Žinoma, V. Putino žodžiai buvo skirti pirmiausia Rusijos gyventojams, kuriems nuolat reikia priminti apie Rusijos galią ir didybę. Rusijos rublis nuvertėjo, iškilo pavojus pensijoms, pakilo maisto produktų kainos, padidėjo skurdas, be to, jau prasidėjo pavieniai ekonominiai protestai. Geriausias būdas tai išspręsti – tiesiog nukreipti visų dėmesį į priešus užsienyje.
V. Putinas iš esmės sako: „Taip, mano brangūs piliečiai, galbūt dabar yra sunku, bet tik pažiūrėkite į tuos užpakalius, kuriuos mes spardome Sirijoje! Tikrieji patriotai neprieštaraus kuriam laikui susiveržti diržus, kol Rusija žengia šlovės link!“.
Tai gali atrodyti pernelyg supaprastinta, tačiau niekada nereikia pamiršti eilinio ruso troškimo didžiuotis savo šalimi. Šis troškimas jau buvo pražiūrėtas 10-ajame dešimtmetyje, kai leido ateiti į valdžią tokiems politikams kaip V. Putinas.
Taip pat verta turėti galvoje, kad Rusija dar niekada nėra numetusi atominės bombos ant kitos valstybės. Taigi jos nepersekioja niūrus palikimas ir nėra erdvės apmąstymams. Štai kodėl tiek rusų politikai, tiek žurnalistai gali sau leisti lengvabūdiškai kalbėti apie branduolinius ginklus.
Šiuo atveju, žinoma, jiems padeda tai, kad „Islamo valstybė“ yra tobulas, nepataisomas blogis. Rusijai teroras nėra svetimas ir žiūrint iš žmogiškosios pusės, galvų kapojimas Sirijoje ir žudynės Paryžiuje sukelia rezonansą šioje šalyje.
Daugelis prisimena nuotraukas su rusų kariais, kuriems Čečėnijoje buvo nurėžtos galvos. Visi pašiurpo, kai neseniai virš Sinajaus pusiasalio buvo susprogdintas lėktuvas su rusų turistais.
Atsakomybę dėl šio išpuolio prisiėmė „Islamo valstybė“. Tarptautinės izoliacijos jausmą Rusijoje bent trumpam pakeitė noras užmegzti ryšį su užsienio valstybėmis ir kartu duoti atkirtį ekstremistų grėsmei.
Tas faktas, kad Rusijos vyriausybė tai ketina daryti remdama B. al Assadą, daugumai rusų nekelia jokio susirūpinimo. Bet kokiu atveju daugybė rusų atkirstų, kad Vakaruose taip pat tvyro abejonės dėl B. al Assado vaidmens.
Niekas iš to, kas buvo pasakyta, nereiškia, kad Kremlius turi aiškius ateities planus. Viskas, pradedant konfliktu dėl NATO narės Turkijos numušto rusų bombonešio, ir baigiant augančia islamistų grėsme Šiaurės Kaukazo regione, rodo, kad dabartiniai įvykiai namuose ir užsienyje yra neprognozuojami.
Tokiame fone kalbos apie branduolinį ginklą, t.y. paskutinės išeities priemonę, tik dar labiau didina abejones ir netikrumą.