„Pastaruosius du dešimtmečius [ar], turbūt, dar ilgiau mus metodiškai apgaudinėdavo ir dėl šios apgaulės atsidūrėme situacijoje, kai iškilo grėsmė mūsų saugumui. Tolesnio tokio paties apgaudinėjimo grėsmė. Ir politinės, ir karinės NATO infrastruktūros tolesnės ekspansijos mūsų sienų link grėsmė. Šia prasme, žinoma, ir NATO plėtros į tokias šalis kaip Ukraina, ir, tikriausiai, į kitas šalis, buvusias Sovietų Sąjungos teritorijoje, [grėsmė]", – sakė D. Peskovas interviu televizijos „Rossija 1“ laidai „Moskva. Kreml. Putin“.
Kalbant apie NATO plėtrą laidos vedėjas paminėjo ir tokias šalis kaip Moldova bei Sakartvelas.
„Žinoma, tai jau mums faktiškai... gyvenimo ir mirties klausimas“, – sakė D. Peskovas.
Rusija gruodžio viduryje paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino Vašingtoną surengti skubias derybas dėl JAV ir NATO vaidmens apribojimo Rytų Europoje, įskaitant buvusias SSRS šalis.
Maskva žengdama neįprastą tarptautinėje diplomatijoje žingsnį paskelbė saugumo sutarties projektą ir jame ragina JAV vadovaujamą NATO nepriimti naujų narių ir nesteigti bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Pats V. Putinas minėtai sekmadienio laidai sakė, jog šios Rusijos deklaruotos „raudonos linijos“ reiškia, kad Maskvai nebėra kur trauktis.
„Noriu, kad visiems būtų aišku – ir mūsų šalyje, ir užsienyje – kad... svarbiausia net ne ta linija... Reikalas tas, kad mums jau nėra kur atsitraukti. Jie juk mus prispaudė prie tokios linijos – atsiprašau už prastą toną – kad mums jau nebėra kur trauktis“, – sakė V. Putinas.
„Pastatys raketų sistemų Ukrainoje, už keturių ar penkių minučių skrydžio nuo Maskvos. Na, ir kur mums dabar trauktis? Paprasčiausiai įstūmė mus į tokią padėtį, kai mes privalome jiems pasakyti: „Sustokite!“ Štai kur visa esmė“, – pridūrė jis.
Savo saugumo reikalavimus NATO ir Vašingtonui Maskva paskelbė po to, kai sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina, taip pakurstydama Vakarų nerimą dėl galimos invazijos į šią šalį.
Rusijos ir NATO Tarybos posėdis planuojamas sausio 12 dieną
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusprendė ateinančių metų sausio 12 dieną sušaukti Rusijos ir NATO Tarybos posėdį, pranešė naujienų agentūrai DPA, remdamasi Aljanso spaudos tarnyba.
Kaip pažymi DPA, tai būtų pirmas Rusijos ir NATO Tarybos posėdis po pustrečių metų pertraukos.
Anksčiau pranešta, kad sausio 12-13 dienomis Briuselyje vyks NATO Karinio komiteto posėdis, kuriame dalyvaus valstybių narių ginkluotųjų pajėgų generalinių štabų viršininkai.
Kaip pranešė žiniasklaida, posėdyje ketinama aptarti klausimus, susijusius su padėtimi Ukrainoje, Rusijai sutelkus prie jos sienų iki 100 tūkst. karių ir Vakarams nuogąstaujant, kad Maskva galbūt ketina įsiveržti į kaimyninę šalį.
Praėjusį penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova patvirtino, kad Maskva sulaukė Aljanso pasiūlymo sausį surengti Rusijos ir NATO Tarybos susitikimą. Ji nurodė, kad dėl susitikimo datos ir formato bus sutarta vėliau.
J. Stoltenberas anksčiau šia savaitę pranešė, kad kitų metų pradžioje planuoja organizuoti Rusijos ir NATO Tarybos posėdį Aljanso ir Maskvos nesutarimų sureguliavimui.
„Esame pasiruošę dialogui. Ir aš ketinu kitų metų pradžioje sušaukti Rusijos ir NATO Tarybos posėdį, sėsti prie derybų stalo ir aptarti labai rimtus klausimus su Rusija“, – tąsyk žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Jis taip pat kalbėjo apie NATO sąjungininkių vienybę reikalaujant, kad Rusija padėtų deeskaluoti situaciją aplink Ukrainą. J. Stoltenbergas pažymėjo, kad „neprovokuojamas ir nepaaiškinamas“ Rusijos pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina tęsiasi, įskaitant artilerijos ir tankų perkėlimą, o Maskvos ketinimai nėra aiškūs.
NATO vadovas pakartojo, kad jeigu Rusija dar kartą panaudos jėgą prieš Ukrainą, jos lauks „rimtos pasekmės“.
Putinas neatsakė, kaip reaguos, jei NATO atmes jo reikalavimus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasakė, kaip reaguos, jei nebus patenkinti jo reikalavimai dėl saugumo garantijų iš NATO dėl jos plėtros į rytus.
Atsakymas priklausytų „nuo pasiūlymų, kuriuos man pateiks mūsų kariniai ekspertai“, sekmadienį valstybinei televizijai sakė V. Putinas.
Pasak jo, Rusija šiose derybose sieks teisiškai įpareigojančio rezultato.
Prieš savaitę Maskva NATO ir JAV atstovams įteikė susitarimo projektą, kuriame reikalaujama nutraukti NATO plėtrą į rytus, kuri vadinama grėsme Rusijos saugumui.
Maskva taip pat siekia besąlygiškos garantijos, kad Ukraina nebus priimta į NATO – tai reikalavimas, kurį Aljansas praeityje atmetė.
Maskvos teigimu, iš pradžių sausio mėnesį turėtų vykti derybos su JAV pareigūnais. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija tikisi greitų rezultatų.
Pranešimai apie galimą Rusijos pasirengimą invazijai į Ukrainą jau kelias savaites kelia tarptautinį susirūpinimą. Rusija tokius kaltinimus ne kartą paneigė.
Europos Sąjunga ir NATO pagrasino Maskvai skaudžiomis pasekmėmis, jei ši pradėtų karinį konfliktą, o Rusija atsakė reikalavimu, kad NATO pažadėtų nesiplėsti į rytus.