Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sukritikavo Ukrainą dėl to, kaip ji sprendžia ginčą dėl grūdų importo, taip sustiprindamas įtampą tarp dviejų šalių, kurių aljansas buvo centrinė ašis siekiant atremti Rusijos invaziją.
„Negalime leisti, kad ukrainietiški grūdai būtų parduodami Lenkijos rinkoje nekontroliuojamai, – antradienį interviu „Bloomberg Television“ su Annmarie Hordern teigė A. Duda. – Mes taip pat turime savo piliečių, turime rūpintis jų interesais.“
„Gaila, kad mūsų kaimynai ukrainiečiai nenori to suprasti“, – sakė jis.
Nesutarimai dėl grūdų tapo intensyvesni ir svarbesni po to, kai Varšuva pratęsė draudimą grūdų importui iš rytinės kaimynės, siekdama nuraminti savo ūkininkus, kurių parama bus itin svarbi spalio mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Reaguodama į tokius veiksmus, Ukraina pateikė Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją.
Lenkijos premjero pastebėjimus iš dalies paskatino prezidento Volodymyro Zelenskio komentarai, kuriuos jis antradienį išsakė X socialinės žiniasklaidos platformoje, anksčiau žinomoje kaip „Twitter“. Jis apkaltino „kai ką Europoje“ grūdus paverčiant „trileriu“.
„Gali atrodyti, kad jie atlieka savo vaidmenis, – rašė V. Zelenskis. – Iš tikrųjų jie padeda paruošti sceną Maskvos veikėjui.“
Antradienio įvykiai Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje taip pat leido suprasti, kad įtampa auga.
A. Duda teigė planavęs susitikti su V. Zelenskiu JT susitikimo Niujorke kuluaruose, bet vėliau pareiškė, kad dėl įtempto tvarkaraščio susitikimas neįmanomas.
Tai prieštarauja vienybei, kuri apibrėžė abiejų lyderių santykius iki ginčo dėl grūdų.
Pirmaisiais karo mėnesiais jie reguliariai kalbėjosi telefonu. Balandžio mėnesį A. Duda stovėjo šalia V. Zelenskio Varšuvoje ir prisiekė, kad Rusija niekada neišskirs kaimynių.
Nors Lenkija uždarė savo rinką grūdų importui iš Ukrainos, šalis vis dar leidžia tranzitą per savo teritoriją, kurio apimtys, anot A. Dudos, šiemet padvigubėjo.
„Asmeniškai apgailestauju, kad žiniasklaidoje vyksta diskusija, – teigė A. Duda. – Aš tikrai pasistengsiu ją nutraukti, nes kažkas čia turi būti išmintingesnis, o situacija ne iš lengvųjų.“
Ši trintis parodė, kad tai, kas atrodė palyginti nedidelis nesutarimas, išsipūtė į kažką didesnio. Jei nesutarimai dar labiau paaštrės, tai gali turėti tiesioginės įtakos karui, nes Lenkija yra pagrindinis ginklų ir pagalbos Ukrainai tranzito punktas. Ir, panašu, tai jau vyksta.
Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms.
Poveikis karo veiksmams
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį buvo paklaustas, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą, nepaisant šio ginčo. „Mes nebesiunčiame ginklų į Ukrainą, nes šiuo metu ginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – pareiškė ministras pirmininkas.
„Nesu tikras, kad tai turės reikšmingą poveikį [karo veiksmams]“, – pasakė Peteris Schroederis, anksčiau, kaip Rusijos reikalų analitikas, dirbęs JAV Centrinės žvalgybos agentūroje (CŽA), o dabar einantis vyr. mokslo darbuotojo pareigas Naujojo Amerikos saugumo centre.
Svarbiausias Lenkijos vaidmuo buvo atlikti perkrovimo punkto funkciją, būti vieta, per kurią Ukraina galėtų gauti ginklus iš NATO priklausančių ir kitų šalių, nurodė jis ir pridūrė: „Ministras pirmininkas paminėjo, kad taip bus ir toliau.“
Per Lenkiją eina svarbiausias kelias, kuriuo į Ukrainą gabenami jos sąjungininkių JAV ir Europoje siunčiami ginklai.
Apsikeitimas replikomis parodė, kad tai, ką buvo galima laikyti nedideliu nesutarimu, įgavo kiek platesnį mastą. Tolesnis situacijos aštrėjimas gali tiesiogiai paveikti karo eigą, kadangi Lenkija yra pagrindinė pabėgėlių telkimosi vieta ir vartai, pro kuriuos į Kyjivą nukeliauja maždaug 90 proc. visos iš Vakarų siunčiamos pagalbos ir karinės technikos.
Laikas, kuris ypač nepalankus, yra dar vienas smūgis Ukrainai. Šis žodžių karas įsiplieskė dabar, V. Zelenskiui Niujorke pareikalavus didesnės paramos ir Ukrainos pajėgoms pradėjus įnirtingą kontrpuolimą, siekiant susigrąžinti okupuotas teritorijas.
„Įtampa ir nesutarimai tarp Kyjivo ir stipriausių jo rėmėjų neabejotinai sustiprins Kremliaus įsitikinimą, kad Europos pagalba Ukrainai nebūtinai bus ilgalaikė“, – sakė P. Schroederis.
Lenkijai tai politinės reikšmės klausimas. Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“, siekianti užsitikrinti trečią iš eilės valdymo kadenciją per kitą mėnesį vyksiančius rinkimus, nenori, kad nuo jos nusigręžtų kaimo vietovių kontingentas, o augantis nepasitenkinimas dėl kainos, kurią tenka mokėti teikiant pagalbą Ukrainai, sustiprino šios partijos oponentų iš kraštutinio dešiniojo flango pozicijas.
Dar viena nemaloni užuomina
Lenkija ne tik teikia Ukrainai didelio masto karinę pagalbą, bet ir priėmė apie du milijonus pabėgėlių nuo Rusijos invazijos pradžios. Dar vienas grėsmingas ženklas – Lenkijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad kitais metais gali nebetęsti paramos pabėgėliams.
Lenkija tikriausiai sumažins finansinę paramą milijonui Ukrainos pabėgėlių, kuriuos ji priėmė, pranešė vyriausybė. Toks žingsnis dar labiau pablogins ryšius tarp šių kaimyninių šalių.
Siekdama padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, vyriausybė Varšuvoje buvo viena iš aktyviausių Kyjivo rėmėjų ir teikė jam finansinę bei karinę pagalbą, taip pat funkcionavo kaip vartai Vakarų ginkluotės tiekimui.
Parama pabėgėliams, kuri apima reikalavimų dėl gyvenamosios vietos ir leidimų dirbti panaikinimą, nemokamą mokymąsi mokyklose, gydymą ir išmokas šeimoms, kitais metais nebus pratęsta, televizijai „Polsat“ sakė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris.
„Ši tvarka kitais metais paprasčiausiai nustos galioti, – pirmadienį sakė P. Mulleris. – Manau, kad ji didele dalimi nebus pratęsta“.
Anot šeimos ir socialinės politikos ministro pavaduotojos Annos Schmidt, Lenkija iki gegužės mėnesio ukrainiečių šeimoms, kurios pabėgo į Lenkiją, kad išvengtų karo, buvo išleidusi apie 2,4 mlrd. zlotų (519,8 mln. eurų), skirtų vaikams išlaikyti.
Interviu Lenkijos prezidentas sakė, kad yra „daug įvairiausių problemų“, tarp jų, ir „tarpasmeninių santykių problemų“.
„Be abejo, yra tam tikro nuovargio reiškinys, – kalbėjo A. Duda. – Bet tai normalu, tiesiog žmogiška. Daug lenkų nemažai pasiaukojo, kad padėtų savo kaimynams iš Ukrainos.“