Švedų eksperimentas, t. y. sprendimas neuždaryti mokyklų, restoranų ir kavinių, suglumino plačias tarptautinės bendruomenės gretas. Nors kitos šalys įteisino piliečių judėjimą ribojančius potvarkius, Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas nutarė pasitikėti gyventojų sąmoningu, kaip, esą, pakankama priemone, padėsiančia išgyventi pandemiją.
Vis dėlto ištisą savaitę skelbti duomenys atskleidė tikrąją padėtį, kuri anaiptol ne džiugina, todėl S. Lofveno tonas darosi vis labiau pesimistinis.
Šeštadienį Švedijos dienraštyje „Dagens Nyheter“ publikuotame interviu ministras pirmininkas perspėjo apie tikėtiną mirčių nuo koronaviruso šuolį – tūkstančius atvejų, be to, pareiškė, kad krizė gali užsitęsti ne savaitėmis, kaip buvo manyta anksčiau, o mėnesiais.
Iš sekmadienį vietinėje žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų darosi aišku, kad įvairių politinių sluoksnių žeriama kritika privertė S. Lofveno socialdemokratų vadovaujamą vyriausybę atsisakyti pasiūlymo ignoruoti parlamentą įvedant griežtesnes kovos su viruso protrūkiu priemonės.
Mirčių nuo COVID-19 skaičius Švedijoje šeštadienį pasiekė 373, ir tai yra 12 proc. padidėjimas, lyginant su penktadienį skelbta statistika. Sekmadienį pranešta apie 6 830 patvirtintų užsikrėtimo atvejų ir 401 mirusįjį – tai yra daug daugiau, palyginti su savaite anksčiau užfiksuotais 3 700 atvejų ir 110 aukų.
Taigi, milijonui piliečių didžiausia Skandinavijos ekonomika įvardijamoje šalyje jau tenka 36 atvejai, o, pavyzdžiui, gerokai griežtesnes ribojimo strategijas įgyvendinusiose Danijoje ir Norvegijoje – 29 ir 9 atitinkamai.
Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellas teigia, kad gimtosios šalies tikslas nesiskiria nuo kitur skelbiamo siekio – stabilizuoti statistikos kreivę, kad būtų išvengta ligoninių perpildymo. Dar ketvirtadienį jis pareiškė, kad statistikos kreivei palaipsniui kyla, bet apskritai išlieka ganėtinai tolygi.
Deja, COVID-19 pateikė tiek daug nežinomųjų, kad kai kuriems Švedijos specialistams šalies strategija jau ima kelti nerimą.
„Yra įprasta priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, bet tokios kaip dabar pandemijos atveju jie nepasiteisina, nes pagrindinės tendencijos nėra žinomos“, – sakė Claudia Hanson, visuomenės sveikatos ekspertė iš Stokholmo.
Istorijoje būta įtikinančių atvejų, kai socialinė izoliacija padėjo suvaldyti dabartinį COVID-19 protrūkį primenančias epidemijas. Maždaug prieš šimtmetį, kai pasaulyje siautė ispaniškojo gripo pandemija, įvairiuose JAV miestuose buvo imtasi skirtingų strategijų, todėl vėliau jie tapo puikia medžiaga tų strategijų efektyvumui ištirti. Netruko paaiškėti, kad, tarkim, Filadelfijoje, praėjus vos pusantros savaitės po pirmojo susirgimo, jau buvo užregistruota 200 tūkst. atvejų, o Sent Luise – mieste, kuriame buvo įvestos griežtos taisyklės dėl socialinių kontaktų ribojimo, galutinė mirčių statistika buvo daugiau nei perpus mažesnė nei Filadelfijoje.
Ypač aktualiu diskusijų objektu tampa ekonominiai nuostoliai, kurių niekaip nepavyks išvengti dėl šiuo metu paralyžiuoto visuomenės gyvenimo. Vis dėlto, kadangi didžioji dalis pasaulio izoliavosi, Švedijos pastangos išlaikyti ekonomiką atvirą vargu ar taps pakankama apsauga nuo nusimatančios recesijos. Pasak kai kurių ekonomistų, Švedijos BVP šiais metais gali susitraukti net 8 proc., ir šitai reikštų kur kas didesnę krizę nei 2008–2009 metų laikotarpiu.
Švedija jau žengė kelis žingsnius griežtinimo politikos keliu. Palyginti neseniai buvo uždrausti daugiau nei 50 žmonių susibūrimui (anksčiau vienoje vietoje galėdavo susirinkti net 500 žmonių), restoranuose leista aptarnauti tik prie staliukų sėdinčius klientus (taigi – jokio stovėjimo prie barų), uždrausta lankyti slaugos namuose prižiūrimus senyvo amžiaus asmenis. S. Lofvenas taip pat įspėjo apie galimai nusimatančias griežtesnes instrukcijas.
Kad ir kaip būtų, Švedijoje įgalintos priemonės griežtumu nė iš tolo neprilygsta kitose šalyse įvestai tvarkai. Pavyzdžiui, kaimyninėje Danijoje piliečiams gresia didokos baudos ir net įkalinimo bausmės už koronaviruso plitimo laikotarpiu galiojančių naujų įstatymų pažeidimą.
Neseniai priimtais nutarimais numatytos ir šiokią tokią polemiką sukėlusios paprastesnės imigrantų išsiuntimo iš šalies procedūros.
S. Lofvenas bent iki šiol nemanė, kad reakcija į susidariusią padėtį turi būti atspindėta pakoreguotais įstatymais.
„Visko reglamentuoti įstatymais yra neįmanoma – niekaip nepavyks uždrausti visų pavojingų veiksmų, – praeitą savaitę kalbėjo S. Lofvenas. – Atsakomybę turi prisiimti kiekvienas iš mūsų.“
