Netrukus susirėmimai išsiplėtė visos šalies mastu, o pasaulio naujienų agentūros skaičiuoja kruviną statistiką: kas keletą valandų atnaujinamuose portaluose mirusiųjų ir sužeistųjų skaičiai pakeliami dar bent keliais šimtais.
Oficialiais Egipto sveikatos ministerijos duomenimis, mirčių skaičius visos šalies mastu jau pasiekė 638, sužeistųjų virš 4000. Musulmonų brolija teigia, jog šie skaičiai nerealūs ir mirtis skaičiuoja tūkstančiais. Neramumai palietė ir šalies krikščionis, skaičiuojama 17 sudegintų bažnyčių, pranešama apie išpuolius prieš krikščioniškas mokyklas bei koptams priklausančias parduotuves.
Kol politiniai apžvalgininkai ieško tinkamų terminų ir paaiškinimų šiandieninei situacijai, vadindami tai kontrrevoliucija, islamistų kova prieš liberalus, politiniu susidorojimu su Musulmonų Brolija ar kelio užkirtimu potencialiam terorizmui, neramumai Egipte, vargu, ar gretai nurims, nes penktadienis - tradicinė - protestų Egipte diena, žada dar daugiau aukų.
Žiaurumai Rabaa ir Nahda aikštėse
Liudininkų teigimu, žudynės pasiekė neįtikėtiną žiaurumo lygį: naudojamos ašarinės dujos, šaudoma tikromis bei guminėmis kulkomis, protestuotojai vaikomi armijos buldozeriais. Žuvusiųjų bei sužeistųjų kūnai guldomi perpildytose mečetėse, kurios tampa improvizuotomis ligoninėmis. Internete plinta filmuoti kadrai, vaizduojantys įrengtose palapinėse gyvus sudegusius protestuotojus.
Žurnalistai piktinasi armijos susidorojimu su žiniasklaida bei taip pat skaičiuoja aukas: bent trys vietiniai bei užsienio reporteriai žuvo, kiti, tarp kurių ir „Reuters“ fotoreporterė Asmaa Waguih, gydomi nuo šautinių žaizdų, dar kiti teigia buvę sulaikyti bei susilaukę grasinimų. Nerimą kelia ir žurnalistų liudijimai apie negalėjimą ištrūkti iš aikštės, kuomet dėl galimybės saugiai pasišalinti patikinti žmonės, mėgindami tai padaryti yra apšaudomi bei sumušami.
Pasakojimai, kaip šie ginkluoti susirėmimai prasidėjo taip pat skiriasi: armija teigia, jog pirmieji šaudyti pradėjo M. Mursi šalininkai ir netgi paskelbė tai patvirtinančią filmuotą medžiagą. Musulmonų Brolija savo „Twitter“ profilyje tvirtina ir toliau tęsiantys taikius protestus ir atmeta bet kokius kaltinimus ginklų naudojimu.
Bet kuriuo atveju armijos veiksmai laikomi mažų mažiausiai neproporcingais. Toks smurto proveržis privertė atsistatydinti liberaliosios opozicijos lyderiu laikomą Mohamadą El Baradei iš laikinojo viceprezidento pareigų. Tarptautinės bendruomenė išreiškė pasmerkimą, Danija bei Vokietija užšaldė ekonominę pagalbą, įvairių šalių užsienio reikalų ministrai kviečia Egipto ambasadorius į susitikimus, o JAV prezidentas B. Obama savo pranešime, išreiškęs pasipiktinimą smurtu, atšaukė planuotas jungtines JAV ir Egipto planuotas pratybas.
Krizės ištakos bei nesėkmingas M. Mursi valdymas
Pastarųjų dienų įvykiai Egipte tokie pat painūs ir chaotiški kaip ir visa paskutiniųjų metų Egipto politinė situacija. Viskas prasidėjo dar 2012 m., pirmaisiais postrevoliuciniais Egipto prezidento rinkimais, kuomet nemaža dalis egiptiečių susidūrė su paradoksaliu pasirinkimu: ar antrajame ture balsuoti už senojo režimo atstovą Ahmedą Shafiq ar Brolių Musulmonų iškeltą kandidatą Mohamadą Mursi.
Itin nedidele persvara laimėjęs M. Mursi ir visa Musulmonų Brolija, kurių palaikytojų per visą šalį neoficialiai skaičiuojama apie 20 proc., pažadėjo šalį valdyti teisingai visų egiptiečių, o ne tik Musulmonų Brolijos labui.
Tačiau pirmieji nepasitenkinimo M. Mursi valdymu ženklai pradėjo aiškėti labai greitai: jis buvo kaltinamas žodžio laivės ribojimu, susidorojimu su politiniais priešininkais, negebėjimu suvaldyti šalį ištikusios ekonominės krizės bei nesusidorojimu su vis ryškėjančiais neramumais Sinajaus pusiasalyje. Šis nepasitenkinimas pasiekė kulminaciją 2012 lapkrčio 22 dieną, kai pasinaudojęs sėkmingai išspręsta Izraelio-Gazos krize, M. Mursi išleido dekretą, kuriuo stipriai išplėtė savo galias, taip panaikindamas kliūtis referendumui dėl naujos sudarytos konstitucijos priėmimo. Naujoji konstitucija savo ruožtu taip pat buvo kontraversiškas Musulmonų Brolijos ėjimas, mat neradus konsensuso Konstitucinėje Asamblėjoje, iš kurios pasitraukė visos oponuojančios politinės jėgos: moterys, liberalai, socialistai bei krikščionys, buvo priimta tik Islamistinių partijų.
Tuomet į gatves išėję protestuoti žmonės ilgesniam laikui iš jų nebepasitraukė. Revoliucinį šukį yaskut yaskut hukm el askar (arab. šalin šalin armijos valdymą) pradėjo keisti yaskut yaskut hukm al murshid (šalin šalin brolijos galvą ), o Kairo grafiti piešiniuose, kurie taikliai vadinami revoliuciniais Egipto memuarais, Mursi pradėtas pašiepiamai vaizduoti su faraoniška karūna bei gretinamas su nuverstu prezidentu Hosni Mubaraku.
Galiausiai paskutinėmis M. Mursi valdymo dienomis ekonominė situacija šalyje atsidūrė itin keblioje padėtyje: šalį kankino nuolatinis degalų bei elektros stygius. Prezidentas M. Mursi žmonių prašė kantrybės ir kaltino opoziciją specialiai kurstant neramumus šalyje ir taip kaišant pagalius į ratus šalies valdymui. Tačiau protestai augo, kol galiausiai armija pasinaudojusi išaugusiu žmonių kiekiu gatvėse liepos 3 dieną įvykdė karinį perversmą.
Liepos 3d. perversmas bei naujųjų teroristų kūrimas
Armijos bei Musulmonų Brolijos priešpriešą buvo galima jausti visą M. Mursi valdymo laikotarpį. Netyčia ar specialiai nutekinamos žinutės iš aukštų armijos pareigūnų bylojo apie armijos planuojamą perversmą, jei vyriausybė nesugebės suvaldyti situacijos. Kalbant apie Egipto armiją verta įsidėmėti, jog tai milžiniška, tiek politiškai, tiek ekonomiškai autonomiška, atskirą biudžetą turinti institucija , veikiantis šalies viduje. Tai įtakingas Egipto ekonomikos veikėjas, kuriam priklauso įvairios maisto, metalo bei elektronikos pramonių įmonės, gaminančios viską nuo prancūziškų bandelių iki puodų bei viryklių, ir, priklausomai nuo ekonominės padėties šalyje, valdantis net iki 40 proc. rinkos. Egipto armija šalį valdė nuo pat 1952 metų karinio perversmo, tad suprantama, jog vos iš šalies valdymo pašalinti per2011 sausio 25 revoliuciją, karininkai išlaikė didelę įtaką įvairiuose šalies sluoksniuose.
Tad kai liepos 3 dieną armija sugrįžo į valdžią , tai padarė pompastiškai. Lėktuvai danguje raižė širdeles bei sveikinimus, žmonės džiūgavo, skandavo dėkingumo šūkius, fotografavosi su karininkais bei keitėsi „Facebook“ profilio nuotraukas į armijos simboliką. Išsivystė nauja pagarbos armijai forma – fotografuotis su kariniu batu ant galvos. Armija paskleidė dokumentinį filmą, kuris tuo pačiu demonstruoja armijos didybę, M. Mursi sukeltą suirutę bei žmonių dėkingumą dėl jos nutraukimo. Tad panašiomis nuotaikomis dalis egiptiečių gyveno keletą dienų. Tiek degalų, tiek elektros stygius netikėtai baigėsi, o Persijos įlankos šalys, kurios Musulmonų Broliją laiko grėsme jų pačių politiniam stabilumui šalies viduje, Egiptui skyrė 12 mlrd. JAV dolerių paramą.
Regis, šalis išgyveno trumpalaikę amneziją ir armijos represijos 2011 revoliucijos metu ir tuoj po jos didelės daugumos buvo užmiršti. Kitas įdomus fenomenas prasidėjęs po liepos 3 dienos perversmo - net ir ne tokios senos Egipto istorijos perrašymas. Dar vakar valdžioje buvę ir prieš tai demokratiškai išrinkti broliai musulmonai per naktį tapo „teroristais“.
Islamistų žiniasklaidos priemonės uždarytos, o prasidėję pirmieji protestai žiauriai numalšinti. Dar pirmąją protestų dieną žuvo daugiau kaip 50 žmonių. Vėliau, Brolių Musulmonų šalininkams nesitraukiant, šis skaičius tik augo. Paradoksalu, bet dalis save laikančių Egipto liberalais tiek kanalų uždarymą, tiek represijas prieš islamistus pateisino, atkakliai klijuodami „teroristų“ etiketę. Bet koks protestuojančių veiksmas - nuo pareiškimų iki protestų - pradėtas vertinti per terorizmo prizmę.
Musulmonų Brolijai pradėti priskirti 2011 sausio 25 revoliucijos nusikaltimai už kuriuos į teisinę atsakomybė jau patraukti senojo režimo lyderiai. Deja, tokia kol kas sunkiai pagrindžiama retorika ilgainiui gali materializuotis ir save pateisinti. Jei Musulmonų Brolija ir toliau liks pašalinta iš Egipto politinio gyvenimo, bus traktuojama kaip nelegitimi, o prieš jos narius naudojama represija, tikėtina, jog tam tikros jos atšakos iš tiesų radikalizuosis, ir Egiptas gali susidurti su naujo terorizmo banga, kurią jau išgyveno 80-aisiais ir 90-aisiais.
Pastarąjį mėnesį Egiptą trukusią stagnaciją, susidariusią dėl Brolių Musulmonų protestų, dar kiek sušvelnino ir šventasis musulmonų Ramadano mėnuo. Tačiau šįsyk jau tvarką įvesti žadėjusiai armijai situacija tapo nebepalanki. Nerimstantys neramumai Sinajuje bylojo apie akivaizdų armijos nesugebėjimą susitvarkyti su padėtimi, o M. Mursi šalininkai, kurie supratę , jog laikas jų pusėje, mėgino naudoti oponentų prieš tai naudotą strategiją - kurstyti nerimą bei diskredituoti valdžios legitimumą.
Tokios situacijos armija nusprendė ilgiau nebetoleruoti. Liepos pabaigoje generolo Abdul Fattah Al – Sisi kvietė egiptiečius išeiti į gatves suteikti armijai „mandatą stoti prieš Brolių Musulmonų smurtą ir terorizmą“, šiandienines skerdynes paversdamas visų egiptiečių kolektyvinės atsakomybės reikalu. Ir kol dalis Musulmonų Brolijos traukdami demokratiškų rinkimų ir jų lyderio legitimumo argumentus protestuoja prieš, nors ir populiarų, bet vis dėl to karinį perversmą, dalies jų šalininkų naudojamas smurtas, deginamos bažnyčios bei policijos stotys tik padeda pateisinti armijos represijas bei padeda konstruoti naująjį „teroristų“ įvaizdį.