„Palikite 300 (sužeistuosius), – kaip rašo CNN, neva buvo įsakyta vienam kareiviui. – Ir viską sudeginkite.“
Praėjus keletui valandų po to, kai Rusijos kariai Avdijivkoje iškėlė savo vėliavas, išaiškėjo siaubinga istorija, susijusi su keletu sužeistų ukrainiečių, kurie nespėjo pabėgti – rusai galiausiai pasiekė karių pozicijas ir juos nužudė.
Šie ukrainiečiai priklausė 110-ajai atskirajai mechanizuotajai brigadai ir buvo dislokuoti pozicijoje, vadinamoje „Zenit“. Praėjusią savaitę rusams pradėjus veržtis į Avdijivką, „Zenit“ esantys kariai buvo smarkiai apšaudomi. Ten buvę Ukrainos kovotojai desperatiškai bandė pasprukti iš miesto griuvėsių, nurodė vienas iš Avdijivkoje kariavusių ukrainiečių Viktoras Biliakas. Ilgoje ir niūrioje žinutėje, paskelbtoje instagrame, jis apibūdino pavojingą pabėgimo kelią.
„Lauke matomumas buvo nulinis. Tiesiog stengiamės išgyventi. Kilometrą per lauką. Būrys aklų kačiukų, kuriems kelią rodo dronas. Priešo artilerija. Kelias į Avdijivką nuklotas ukrainiečių lavonais“, – jo žodžius cituoja CNN.
„Jų neviltis ir pražūtis visada liks su mumis. Mišta drąsiausi“, – pridūrė V. Biliakas.
Tarp apsuptų ir spąstuose atsidūrusių ukrainiečių buvo 30-ies metų amžiaus jaunesnysis seržantas ir karo medikas iš Dniepropetrovsko srities Ivanas Žytnikas (šaukinys „Django“). Avdijivkoje jis kovojo beveik dvejus metus, kaip ir 110-oji brigada.
Jis buvo sunkiai sužeistas ir negalėjo pajudėti. Ketvirtadienį, vasario 15 d., jam pavyko susisiekti su savo seserimi Kateryna ir kitais šeimos nariais. Jausmingas vaizdo skambutis sulaukė didelio Ukrainos žiniasklaidos ir socialinių tinklų naudotojų dėmesio.
Kateryna paklausė brolio: „Tai niekas neateis į pagalbą? Ar tavo bendražygiai kartu su tavimi, ar esi vienas?“
„Visi išėjo, atsitraukė. Mūsų pasiimti turi atvažiuoti automobilis. Mano abi kojos lūžusios, nugara sužalota skeveldrų. Negaliu pajudėti...“ – atsakė jis.
I. Žytnikas pridūrė, kad pozicijoje „Zenit“ yra dar apie pustuzinis karių. Keturi iš jų, kaip ir jis, nepaeina.
„Nežinau, kam skambinti, – verkdama pareiškė Kateryna. – Neįsivaizduoju. Kas atsilieps?“ Niekas neatsiliepė.
Su portalu slidstvo.info bendradarbiaujantis Ukrainos žurnalistas vėliau pasikalbėjo su pozicijoje „Zenit“ žuvusių trijų ukrainiečių artimaisiais.
„Evakuacinio automobilio jie pralaukė pusantros paros. Supratę, kad niekas neatvažiuos, pradėjo skambinti visiems iš eilės. Kai Ivanas paskambino man, jį kamavo toks didelis skausmas, kad jo bendražygiai jam buvo atidavę visus turėtus nuskausminamuosius, taip pat kariai beveik nebeturėjo maisto“, – prisiminė Kateryna.
Anot jos, vėliau ketvirtadienį su I. Žytniku susisiekė kitas jo giminaitis. „Mano brolis sakė, kad vadai suprato, jog rusai juos nužudys, nes mūsiškiams nepavyks jų išvaduoti“, – teigė Kateryna ir pridūrė, jog judviem besikalbant ji pastebėjo, kad rusai priartėjo prie ukrainiečių pozicijų. CNN šio vaizdo įrašo nematė.
Pozicijoje „Zenit“ žuvo ir Andrijus Dubnickis. Jo žmona Liudmila slidstvo.info sakė: „Kalbėjomės 10 val. ryto (ketvirtadienį). Jis buvo sužeistas į kirkšnį, svirduliavo, bandė juokauti, paskui pravirko. Paskutinę žinutę iš jo gavau 12 val. Jis parašė, kad bus paimtas į nelaisvę.“
JAV leidinys „The New York Times“, remdamasis aukštais Vakarų pareigūnais ir Ukrainos kariais, antradienį paskelbė, kad per mūšius dėl Avdijivkos šimtai Ukrainos karių galėjo būti paimti į nelaisvę.
Du neįvardinti kariai leidiniui sakė, kad besitraukiant iš Avdijivkos greičiausiai buvo paimta į nelaisvę arba dingo 850–1000 Ukrainos karių. Vakarų pareigūnai taip pat sakė, kad skaičiai „atrodo tikslūs“.
Teigiama, kad išsamesnę informaciją šiuo klausimu bus galima sužinoti tik tuomet, kai Ukrainos pajėgos užims naujas pozicijas ir ten įsitvirtins.
Jei šie skaičiai pasitvirtins, tai gali neigiamai paveikti karių moralę ir mobilizaciją visoje Ukrainoje, rašo „The New York Times“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tuo metu interviu CNN pareiškė, kad Ukraina nebūtų praradusi Avdijivkos, jei būtų laiku sulaukusi JAV paramos.
110-osios brigados vadas Andrijus Terenas teigė, kad Rusija Ukrainos gynėjus išsekino nesibaigiančiomis atakomis, kurias vykdė trijų ar keturių karių grupelės, bei valdomos aviacinės bombos.
„Neturime pakankamai žmonių. Neturime pakankamai šaudmenų. Jie į Avdijivką įžengė žingsnis po žingsnio, mažomis grupelėmis. Po tris ar keturis karius šturmavo mūsų pozicijas, po 15 ar 20 minučių ateidavo nauja grupelė. Susidarė įspūdis, kad tos atakos niekada nesibaigs, jos vyko praktiškai kas pusvalandį. Štai kodėl mūsų pėstininkams buvo taip sunku. Tos nesibaigiančios atakos mus išsekino. Be to, priešas kaip reikiant įdarbino savo lėktuvą, mus atakavo valdomos aviacinės bombos. Prieš judėdami į priekį, teritoriją išvalydavo tomis aviacinėmis bombomis ir žengdavo gilyn“, – kalbėjo Ukrainos 110-osios brigados vadas Andrijus Terenas.
„Nereiškia, kad Ukraina pralaimėjo karą“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad Avdijivkos užėmimas neturės reikšmingos įtakos situacijai fronte.
„Nemanome, kad tai, jog Ukrainos kariai atsitraukė iš Avdijivkos, savaime reikšmingai pakeis strateginę situaciją. Kartu tai primena, kad Rusija yra pasirengusi paaukoti daugybę karių vien dėl nedidelių teritorinių laimėjimų“, – interviu „Laisvės radijui“ sakė J. Stoltenbergas.
Jo nuomone, naujausi Rusijos laimėjimai Ukrainoje siejami su reikšminga parama ginklais iš Irano ir Šiaurės Korėjos, taip pat su gamybos padidėjimu pačioje Rusijoje ir tuo, kad Rusija „mobilizavo daugiau pajėgų“.
Rusija Avdijivką užimti bandė nuo 2023 m. rudens. 2024 m. vasarį padėtis šioje fronto vietoje tapo kritine, o vasario 17 d. ukrainiečių pajėgos atsitraukė.
3-iosios atskirosios šturmo brigados – vieno pajėgiausių Ukrainos kovinių junginių – vado pavaduotojas majoras Rodionas Kudriašovas tvirtina, kad karių išvedimas iš sugriauto pramoninio miesto dar anaiptol nereiškia, kad Ukraina pralaimėjo karą.
„Ką galima pasakyti apie pasitraukimą? Viena vertus, tai buvo ypač sudėtingas karinis manevras. Kita vertus, skaudu, kad tenka palikti sugriautus miestus, kurie, šiaip ar taip, yra Ukrainos miestai. Deja, palikome įtvirtinimus, kuriuose slėpėmės kovodami su priešu. Tai, aišku, anaiptol nereiškia, kad karas pralaimėtas“, – sakė R. Kudriašovas.
Jo vadovaujama brigada buvo operatyviai permesta į Avdijivką, kad paremtų Kyjivo karius. Visgi po 12 dienų teko palikti miestą. Brigadą sudarantys pėstininkai padėtį Avdijivkoje apibūdino kaip tiesiog pragarišką.
3-ioji atskiroji šturmo brigada dalyvavo praeitą vasarą Rytų Ukrainoje vykdytose kontrpuolimo operacijose. Brigados kariai kovojo ir dėl Bachmuto – dar vieno šalies rytuose esančio miesto, gegužę užimto priešo po ne vieną mėnesį trukusių kovų.
