Rusija ir Armėnija nuo seno buvo sąjungininkėmis, tačiau jų santykiai pernai apkarto, kai rusų taikdariai neįsikišo ir nesukliudė Azerbaidžanui perimti Kalnų Karabacho regiono iš jį valdžiusių armėnų separatistų.
„Iš esmės įšaldėme savo dalyvavimą šioje organizacijoje“, – kalbėdamas su televizijos kanalu „France 24“ sakė ministras pirmininkas N. Pašinianas, omenyje turėdamas Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO).
Šiam gynybos blokui, kuriam priklauso keletas buvusių sovietinių respublikų, vadovauja Rusija.
Armėnija boikotavo praėjusių metų pabaigoje vykusį KSSO viršūnių susitikimą.
„Manome, kad KSSO Armėnijos atžvilgiu 2021 m. ir 2022 m. neįvykdė savo tikslų“, – interviu metu sakė N. Pašinianas.
Jis taip pat apkaltino Maskvą vykdant prieš jį ir jo vyriausybę nukreiptą „suderintą propagandos kampaniją“.
Kremlius penktadienį pranešė negavęs jokio oficialaus patvirtinimo, kad Armėnija traukiasi iš KSSO.
„Ketiname susisiekti su mūsų kolegomis iš Armėnijos ir išsiaiškinti jų pareiškimus dėl KSSO“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rugsėjį Azerbaidžano pajėgos per vieną parą trukusį puolimą susigrąžino Kalnų Karabacho kontrolę ir užbaigė tris dešimtmečius trukusį separatistų viešpatavimą šioje srityje.
Norėdamas gauti naujų saugumo garantijų, Jerevanas siekia labiau pasikliauti ne Rusija, o savo partneriais Vakaruose – ypač Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis.
Maskva dešimtmečiais buvo pagrindinis tarpininkas konflikte dėl Kalnų Karabacho, tačiau šiuo metu pati yra įklimpusi jau dvejus metus trunkančioje Ukrainos kampanijoje.
Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC), nors Maskva ir buvo ją perspėjusi nežengti šio žingsnio.
Priimdama tokį sprendimą, jį įsipareigojo pagal ICC 2023 m. kovą išduotą arešto orderį sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis įžengtų į Armėnijos teritoriją.
