Per šią vieną didžiausių pasaulio aviacijos istorijoje katastrofų neišsigelbėjo niekas. Į sunkiai prieinamą katastrofos vietą sniegu padengtuose kalnuose anksti ketvirtadienį atskubėję gelbėtojai pranešė radę lėktuvo sparnus ir žuvusiųjų kūnų dalių.
Valstybinė žiniasklaida pažymi, kad tyrėjai kol kas negali pasakyti, kodėl įvyko avarija, tačiau neatmeta galimybės, kad viena priežasčių galėjo būti blogas oras, nes tuo metu buvo prastos matomumo sąlygos ir pūtė smarkus gūsingas vėjas.
Kermano ostano (provincijos) gubernatorius Mohammadas Ali Karimi (Mohamadas Alis Karimis) oficialiajai naujienų agentūrai IRNA sakė, kad po maždaug valandos skrydžio pilotas Kermano oro uosto skrydžių kontrolės pareigūnams pranešė norįs nusileisti Kermane, iki kurio nuo Zahedano paprastai skrendama ne ilgiau kaip 45 minutes.
"Per paskutinį radijo pokalbį pilotas sakė: "Mėginu priskristi prie oro uosto, galbūt oro sąlygos pagerės". Tuo momentu kontaktas nutrūko", - sakė jis.
Visi žuvę kariai tarnavo su Pakistanu besiribojančiame Beludžistano ir Sistano ostane dislokuotos Islamo revoliucijos sargų korpuso Imamo Ali (Alio) batalione.
Lėktuvas sudužo šaliai rengiantis ketvirtadienį švęsti šiitų religinę šventę Gadir Chumą, kuria minima diena, kai Pranašas Muhammadas (Muhamadas) paskelbė žentą Ali savo įpėdiniu.
Irano ministrų kabinetas išplatino pranešimą, kuriame išreiškė užuojautą žuvusiųjų per šią tragediją šeimoms. Kermano ostane dėl katastrofos paskelbtas trijų dienų gedulas.
Šalies reguliariajai armijai nepavaldžios Revoliucijos sargų pajėgos buvo įkurtos netrukus po 1979 metų Irano revoliucijos, kuriai vadovavo ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis), ir suvaidino pagrindinį vaidmenį per 1980-1988 metų Irano ir Irako karą.
Šiuo metu jose tarnauja 120 tūkst. karių, kurie tiesiogiai paklūsta R.Khomeini įpėdiniui, dabartiniam šalies aukščiausiam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Aliui Chamenėjui).
Valdžiai artimas šaltinis sakė, kad tarp žuvusiųjų yra ir aukšto rango karininkų. Pareigūnai atsisakė nurodyti, kodėl vienu metu skrido tiek daug karių.
Pastaraisiais metais Irane įvyko nemažai lėktuvų katastrofų. Gruodžio mėnesį netoli Isfahano miesto, esančio centriniame šalies regione, sudužus Ukrainos lėktuvui "An-140", žuvo 44 žmonės, daugiausia - rusų ir ukrainiečių aeronautikos inžinieriai.
Ši avarija, kuri, kaip manoma, įvyko dėl piloto kaltės, buvo skaudus smūgis Irano kuriamai lėktuvų gamybos pramonei, kurią padėjo plėtoti per avariją žuvę inžinieriai.
Prieš metus 230 žmonių, dauguma jų - Revoliucijos sargų pajėgų kariai, vos nežuvo užsidegus transporto lėktuvui "Ilyushin-76", kuris buvo ką tik pakilęs iš šiaurės rytuose esančio Mešchedo miesto. Pilotui pavyko nutūpti avariniu būdu.
Be to, pernai vasarį Irano pietvakariuose sudužo civilinis keleivinis lėktuvas Tu-154, kuriuo skridę 119 žmonių žuvo.
Didžiausia aviakatastrofa pasaulyje įvyko 1977 metais Kanarų salose, kai ore susidūrus dviem lėktuvams "Boeing 747" žuvo 583 žmonės. Antroji didžiausia katastrofa įvyko 1985 metais Japonijoje - sudužus iš Tokijo į Osaką skridusiam "Japan Airlines" lėktuvui žuvo 520 žmonių.
1988 metais, baigiantis Irano ir Irako aštuonerių metų karui, JAV karo laivas virš Ormūzo sąsiaurio numušė Irano civilinį lainerį A-300. Žuvo visi 290 juo skridusių žmonių.
Iraną labai paveikė 24 metus trunkantis JAV embargas dėl svarbių technologijų, kurios padėtų atnaujinti senstantį šalies oro laivyną, perdavimo. Iranui, kuris užima didžiulę teritoriją, oro susisiekimas šalies viduje yra labai svarbus.
Baigiantis aštuonerių metų karui su Iraku Irano transporto ministerija sutiko nuomotis rusiškus lėktuvus, kurių dauguma jau buvo ilgai skraidę buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Didžiausia šalies oro bendrovė "Iran Air" turi maždaug 30 lėktuvų, daugiausia - JAV pagamintų "Boeing", tačiau jie pirkti dar prieš 1979-ųjų revoliuciją.