Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami per televiziją paskelbė apie 300 megavatų Karūno elektrinės statybų pradžią Chuzestano Darchovino rajone.
Valstybinės televizijos eteryje jis nurodė, kad elektrinės statyba truks septynerius metus ir turėtų kainuoti 1,5–2 mlrd. dolerių (1,4–1,9 mlrd. eurų).
M. Eslami teigė, kad elektrinę „iš pradžių ketino statyti Prancūzijos bendrovė“, tačiau po 1979 metų islamo revoliucijos ji atsisakė savo „įsipareigojimų“.
„Vėliau kitos šalys vengė bendradarbiauti su Irano Islamo Respublika dėl sankcijų“, – tęsė jis.
Pagal 2015 metais sudarytą svarbų susitarimą Iranas sutiko uždaryti savo Fordo kompleksą ir apriboti urano sodrinimą iki 3,67 procento. Tai yra dalis branduolinės veiklos apribojimų paketo, kuriuo siekiama užkirsti kelią slaptam branduolinio ginklo kūrimui.
Teheranas neigia siekiantis įgyti branduolinį ginklą.
Mainais už apribojimus didžiosios Vakarų valstybės sutiko sušvelninti sankcijas, kurias buvo įvedusios dėl Irano branduolinės programos.
Tačiau susitarimas pakibo ant plauko 2018 metais, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvedė Vašingtoną iš sutarties ir vėl įvedė Iranui skaudžias ekonomines sankcijas.
Po to Iranas vėl atidarė Fordo kompleksą ir praėjusį mėnesį pranešė, kad joje pradėjo gaminti iki 60 proc. prisodrintą uraną.
Šalis taip pat eksploatuoja 1 000 megavatų atominę elektrinę Bušehre.
Derybos dėl 2015 metų pakto atnaujinimo prasidėjo 2021-ųjų balandį, tačiau pastaraisiais mėnesiais įstrigo, tvyrant įtampai tarp Irano ir kitų susitarimo šalių.
