Armėnijos sostinėje trečiadienį šimtai protestuotojų toliau ignoravo policijos reikalavimus išsiskirstyti ir ruošėsi rengti naujas demonstracijas prieš elektros kainų didinimą bei policijos smurtą.
Trečiadienį daugiau negu 6 tūkst. demonstrantų susirinko šalia prezidentūros, o dar šimtai dalyvavo visą naktį trukusiame sėdimajame proteste, blokuodami eismą Jerevano centriniame bulvare ir nepaklusdami policijos reikalavimui išsiskirstyti iki trečiadienio 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku.
Visuomenės pyktį šioje neturtingoje 3,2 mln. gyventojų turinčioje šalyje išprovokavo vyriausybės sprendimas nuo rugpjūčio 1-osios padidinti elektros kainą daugiau negu 16 procentų.
Palaikymo protestams žyma #ElectricYerevan tampa vis populiaresnė socialiniame tinkle „Twitter“. Šio judėjimo šalininkai taip pat naudoja kitus socialinius tinklus, kad padidintų palaikymą savo kampanijai.
Kai kurie iš beveik 240 antradienį suimtų protestuotojų trečiadienio rytą tebebuvo laikomi arešte.
Naktis į birželio 24-ąją Armėnijos sostinėje Jerevane praėjo gana ramiai, bandymų išvaikyti protestuotojus nebuvo.
Visą naktį su protestuojančiais gatvėje buvo deputatai ir šou pasaulio žvaigždės – jie gyva siena stovėjo tarp protesto dalyvių ir policijos kordonų, skelbia newsru.ua.
Skelbiama, kad Maršalo Bagramiano prospekte protestuoja keli tūkstančiai žmonių.
Protesto akcijos dėl brangstančios elektros dalyviai susitikti su šalies prezidentu Seržu Sargsianu atsisakė.
Bargamiano prospekte, kur šiuo metu vyksta protesto akcija, pašalintas policijos kordonas – jį pakeitė geležinės pertvaros, informuoja gazeta.ru.
„Mes ir toliau laikomės savo reikalavimų: šis neteisėtas sprendimas privalo būti atšauktas. Mūsų kova – taikaus pobūdžio“, – teigė vienas protesto dalyvių. Jis taip pat patikslino, kad artimiausiu metu protestuotojai išsakys tolesnius savo reikalavimus.
Koordinacinė grupė teigia, kad atsisako tiktis su šalies vadovu ir pasiūlė jam tiesioginiame televizijos eteryje paskelbti negaliojančiu Viešųjų paslaugų reguliavimo komisijos sprendimą dėl elektros pabrangimo.
„Mes ne kokie chuliganai, mes puikiai suprantame savo reikalavimo teisėtumą“, – pareiškė vienas iš koordinacinės grupės narių.
Protesto dalyviai prie jų prisijungti ragina ir kitus šalies miestus. Prie akcijos jau prisidėjo ir antras pagal dydį Armėnijos miestas Giumri.
Giumri mieste yra 102-oji Rusijos karinė bazė. Be to, sausį čia jau vyko protestai dėl Rusijos kario įvykdyto nužudymo.
Atsiranda nesutarimų
Šiuo metu Armėnijos policijos vadovo pavaduotojas Unanas Pogosianas tęsia derybas su protestuotojais. Kol kas neaišku, kokie sprendimai bus priimti, tačiau protesto akcijos dalyviai nusiteikę ryžtingai, praneša newsru.ua.
Protestuotojų Bagramiano prospekte skaičius auga. Kaip skelbia news.am, tarp protestuotojų ir akcijoje dalyvaujančių šou verslo atstovų ir deputatų jau atsiranda nesutarimų. Akcijos dalyvė Ani Navasardian pareiškė, kad jiems nebūtinos įžymybės, kiekvienas sprendžia pats už save.
Ji patarė nemėginti įtikinti mitinguojančiųjų: jei įžymybės nenori likti Bagramiano prospekte, gali išeiti. Vienas iš protestuotojų įžeidė aktorių Ovanesą Ozaianą, aktorius pasipiktino, tačiau akcijos dalyviai paragino jį nepasiduoti provokacijoms.
Taip pat pranešama, kad piliečiai kviečiami dalyvauti šiandien 18 valandą vietos laiku rengiamame protesto automobilių ralyje. Į jį kviečiami visi, darbo valandomis negalintys prisijungti prie piketo.
Raginama atvykti automobiliu ar kita transporto priemone.
DELFI primena, kad Armėnijos sostinėje antradienį paryčiais riaušių policija panaudojo vandens patrankas, kad išvaikytų kelis šimtus prieš vyriausybę protestavusių žmonių, kurie reiškė nepasitenkinimą padidėjusiomis elektros kainomis.
Pirmadienį maždaug 4 tūkst. protestuotojų dalyvavo eitynėse link prezidentūros, protestuodami prieš tai, kad elektros kaina namų ūkiams išaugo 16 proc., ir kaltindami valstybės vadovo S. Sargsiano vyriausybę nesugebėjimu pažaboti skurdą šioje Kaukazo valstybėje, neturinčioje priėjimo prie jūros.
Pasibaigus eitynėms, keli šimtai žmonių neišsiskirstė ir surengė sėdimąjį protestą bei blokavo eismą.
Antradienį paryčiais kelios dešimtys policininkų buvo pasiųsti išvaikyti protestuotojų, prieš kuriuos buvo panaudotos guminės lazdos ir vandens patrankos.
Dešimtys protestuotojų buvo sulaikyti, o neuniformuoti policininkai mušė žurnalistus, kurių įranga buvo sulaužyta arba konfiskuota.
Armėnija, turinti 3,2 mln. gyventojų, smarkiai nukentėjo dėl ekonominės krizės Rusijoje. Eksportas į Rusiją smarkiai krito, taip pat labai sumažėjo pinigų perlaidos iš toje šalyje dirbančių armėnų.
Sausį Armėnija prisijungė prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos muitų sąjungos, o šis žingsnis dar padidino Jerevano priklausomybę nuo Maskvos.
Buvusi sovietinė Armėnija yra ekonomiškai izoliuota, o jos sienos su Turkija bei Azerbaidžanu uždarytos dėl tebesitęsiančių tarptautinių ginčų.
Rusija kaltina Vakarus
Įvykius Jerevane daugelis Rusijos žiniasklaidos priemonių vadina „armėnišku Maidanu“, taip susiedami juos su Maidano revoliucija Ukrainoje.
Kaip ir Ukrainos atveju, Vakarai kaltinami „antirusiškų nuotaikų kurstymu“, praneša armenianow.com.
Tačiau per pirmąsias protestų dienas Jerevane kol kas negirdėti reikalavimų nuversti prorusišką vyriausybę, pateikti reikalavimai yra ekonominiai ir socialiniai – atšaukti sprendimą dėl elektros pabrangimo.
Kai kurie Armėnijos analitikai tvirtina, kad gali būti, jog Maskva ruošiasi pasiųsti karius, jei Protestai Jerevane įgaus aiškiai antirusišką pobūdį.
Tuo tarpu Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ praneša, kad, Rusijos Federacijos tarybos užsienio reikalų komiteto nario Igorio Morozovo nuomone, dabartiniai įvykiai Armėnijoje pakartoja pirmąją revoliucijos Ukrainoje fazę.
I. Morozovas taip pat pabrėžė, kad „JAV gali dalyvauti įvykiuose ir daryti įtaką protestams“, atkreipdamas dėmesį į tai, jog Jungtinių Valstijų diplomatinė atstovybė Armėnijoje yra viena didžiausių JAV atstovybių.
I. Morozovas tvirtina, kad Armėnijoje gali įvykti toks pats valdžios perversmas kaip ir Ukrainoje: „Armėnija artėja prie vyriausybinio perversmo, kuriame bus panaudoti ginklai. Taip nutiks, jei šalies prezidentas S. Sargsianas neišmoks Ukrainos Maidano pamokų ir nepadarys tinkamų išvadų“.
„Ukrainos opozicija taip pat atsisakė susitikti su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir kreipėsi į Europos bendruomenę, mitinguojančių palaikyti atvykdavo Europos politikai“, – panašumų tarp protestų ieškojo I. Morozovas. Jo žodžiais, šiuo scenarijumi naudojosi JAV ambasada Ukrainoje.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį sakė žurnalistams, kad Maskva atidžiai stebi protestus ir tikisi, kad padėtis bus išspręsta „griežtai laikantis įstatymų“.